2014 m. birželio 18 d. posėdyje Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-791, kuriuo siūloma įteisinti savanoriškas praktikas atliekančių asmenų sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Tai Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyva siūlomo Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-789 lydintysis įstatymo projektas. Šių projektų tikslas yra sudaryti sąlygas jauniems asmenims įgyti praktinių įgūdžių savarankiškai sudarant dvišales sutartis su juridiniu asmeniu bei užtikrinti jaunų asmenų, savarankiškai įgyjančių praktinių įgūdžių, teisinę apsaugą (sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas). Tikimasi, kad priėmus įstatymų projektus, galimybė sudaryti dvišales praktinių įgūdžių įgijimo ar savanoriškos praktikos sutartis leis jauniems asmenims lengviau integruotis į darbo rinką.
Komiteto nariai pritarė patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2023 metų programos patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-1280, kuriuo siekiama nustatyti sveikatinimo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo nutarimu tvirtinama Lietuvos sveikatos programa yra ilgos trukmės (10 ir daugiau metų) planavimo dokumentas ir priskirtinas prie Seimo tvirtinamų kitų strategijų ir ilgalaikių valstybės saugumo stiprinimo programų, Komitetas siūlo numatyti, kad programa būtų įgyvendinama laikotarpiu nuo 2014 iki 2025 metų. Komitetas, peržiūrėjęs ir pataisęs programos priede nustatytas įgyvendinimo vertinimo rodiklių reikšmes, siūlo nustatyti ambicingesnius siektinus rezultatus, kad programa nebūtų savitikslis dokumentas, o būtų vertinama kaip strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis 2025 m. būtų pasiektas realus gyventojų sveikatos pagerėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas. Programos strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.
Posėdžio metu buvo nuspręsta pritarti patobulintam Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-653 ir jį lydintiesiems įstatymų projektams, kurių tikslas – aiškiai reglamentuoti veiklą, susijusią su tam tikromis dopingo medžiagomis, ir numatyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šios veiklos pažeidimus. Patobulintame įstatymo projekte apibrėžiama kas yra laikoma tam tikromis dopingo medžiagomis, patikslinamas šių medžiagų sąrašas; papildoma nuostatomis, kad fiziniai asmenys turi teisę gydymo tikslais asmeniniam vartojimui įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų tam tikrų dopingo medžiagų, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nustatyta tvarka; fiziniai asmenys turi teisę laikyti šių vaistinių preparatų ne didesnį kiekį nei jiems buvo paskirta asmeniniam vartojimui gydymo tikslais; patikslinama įstatymo įsigaliojimo data – 2015 m. gegužės 1 d.
Komitetas taip pat pritarė patobulintam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1897. Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustačius, kad sveikatos priežiūros įstaigos gali apsidrausti dalį klinikinių biomedicininių tyrimų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siekta nustatyti, kad jei minėtųjų tyrimų draudimas numatytas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartyje, tiriamajam atlyginama šiuos tyrimus atliekant dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės padaryta turtinė ir neturtinė žala. Patobulintame įstatymo projekte į atskirus punktus yra išskiriama, kas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu ir kokiais atvejais reikalaujama pacientui ar tiriamajam atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
