Europos vyrų krepšinio čempionato ir tarptautinio folkloro festivalio „Saulės žiedas“metu Šiauliuose talkins per 300 savanorių. Savanorystė šiandien laikoma populiarėjančia jaunimo veikla. O senjorai jau seniai daro gerus darbus dėl kitų, tik savęs savanoriais nevadina.
Čempionate dirbs be atlygio
Europos vyrų krepšinio čempionato renginiuose savanoriauti norėjo apie 3000 žmonių. 1500 pretendentų pateko į atrinktųjų sąrašus. Viena iš atrinktųjų – Šiaulių universiteto (ŠU) antrojo kurso studentė Gelmina Laurikietytė. Devyniolikmetė jau žino, kad jai teks varžybų metu dirbti Šiaulių arenos salėje. Europos krepšinio čempionato dienomis mieste dirbs apie 250 savanorių.
„Labai norėjau savo darbu prisidėti prie tokio svaraus įvykio Lietuvoje. Be to, turėsiu galimybę pamatyti, sužinoti daug naujo, susipažinti su kitais savanoriais“, – apie savo tikslus plėsti akiratį kalba mergina.
Kai kuriems jos draugams atrodo keista, kad ji dirbs be jokio atlyginimo ir galbūt, atlikdama savanorės užduotis, ne visada galėsiu stebėti svarbius varžybų momentus. Mergina laikoma viena iš ŠU savanorių organizacijos lyderių. Ji rengiasi ir artimiausiam Šiauliuose tarptautiniam renginiui – folkloro festivaliui „Saulės Žiedas“ .
Savanoriauti naudinga
Festivalio „Saulės žiedas“ savanorių gretose jau antrą kartą bus ir Taikomosios dailės ir verslo bakalauro studijas baigęs Evaldas Jasiūnas.
23 metų floristikos specialistas pernai festivalyje buvo savanoriu, kaip floristas, o šiemet dirbs gidu.
„Pernai savanoriavau dėl profesinių įgūdžių. Norėjau įgyti patirties dekoruojant festivalio erdves augalais. Šiemet mano tikslas – sustiprinti anglų šnekamąją kalbą“, – sako E. Jasiūnas.
Be senjorų
Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros docentė Laimutė Bobrova yra Europos vyrų krepšinio čempionato ir Pasaulinių TASIFA sporto visiems žaidynių Šiauliuose savanorių koordinatorė. Sociologijos mokslų daktarė teigia, jog iš panorusiųjų savanoriškai dirbti čempionato metu dauguma – jaunimas.
Savanorio anketą buvo užpildęs ir šiaulietis pensininkas, keleris metus gyvenęs JAV. Tačiau sveikai ir aktyviai gyvenantis žmogus į čempionato savanorių mokymus vykti atsisakė, nes sužinojo, kad savanorių gretose nesutiks savo bendraamžių.
Jo pavardė liko savanorių rezervo sąraše.
Savanore savęs nelaikė
62-ejų šiaulietė Tatjana Žarova, rusų ir vokiečių kalbų mokytoja, gyvena iš pensijos, todėl turi laiko savanoriškai veiklai.
Nuo studijų laikų mokytoja kolegų ir bičiulių buvo laikoma aktyviste bei visuomenininke. Neatlygintinai padėjo organizuoti klubo švietėjišką veiklą, talkino judėjimų ir visuomeninių iniciatyvų rengėjams, mokyklos bendruomenės gyvenime. Bet pedagogė nelaikė savęs savanore.
„Sakydavau: dirbu iš idėjos, padedu draugiškai. Tik prieš keletą metų tapo įprasta visuomenininkus, aktyvistus ar šiaip be naudos sau dirbančius žmones vadinti savanoriais“, – savo nuomonę dėstė pašnekovė.
Savanorystės neatsisakytų
Europos savanorės statusą turinti T. Žarova du kartus per savaitę lankosi viename miesto vaikų dienos centrų, čia neatlygintinai dirba socialinės pedagogės padėjėja. T. Žarova – vyriausia iš Europos savanorio pasą turinčių šiauliečių.
„Esu pakankamai sveika ir energinga, todėl negaliu gyventi be veiklos. Darbo susirasti nepavyksta, o į savanorių mokymus ėjau, kad galėčiau dirbti nors ir be atlyginimo,– pasakoja šiaulietė. – Tačiau jei ir susirasčiau pastovaus darbo, savanoriško neatsisakyčiau. Man taip buvo įprasta visą gyvenimą.“
Pagalbą vadina bičiulyste
Penkiolika šiauliečių susibūrė į gidų klubą. Jiems Turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė Indrė Žiedienė gali bet kada paskambinti su prašymu miesto svečius palydėti į ekskursijas.
Pasak I. Žiedienės šią pagalbininkų veiklą taip pat būtų galima vadinti savanoryste, tačiau laisvalaikiu gidais be atlyginimo dirbantys šiauliečiai mieliau save vadina TIC bičiuliais.
Savanorių esama daugiau negu atrodo
Europos Komisija skelbia, kad savanoriškai veiklai Lietuvoje populiarėti kliudo du veiksniai: „pirma, dėl komunistinio režimo padarinių Lietuvos visuomenė yra silpnai ir prastai organizuota; antra, didelės gyventojų grupės patiria socialinius ir ekonominius sunkumus“. Esą dauguma veiklos siejasi su religija, pavyzdžiui, Lietuvos Carito veikla.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis 78 procentai lietuvių žino, kas yra savanoriška veikla, tačiau ja užsiima ar kada nors užsiėmė tik mažiau nei kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas. Tuo tarpu Vakarų Europoje savanoriškai veiklai laiko skiria daugiau kaip penktadalis suaugusių asmenų. Ar tikrai?
Šiaulių universiteto docentė L. Bobrova pripažįsta, jog šiuolaikinis savanorystės apibrėžimas gali būti taikomas individualiai nuolatinei savanoriškai veiklai ir veiklai savanorių organizacijose apibrėžti. Dėl to atsiranda savanorio sąvokos dviprasmybė.
Savanoriai – su pasais
Europos Sąjunga 2011-uosius paskelbė savanorystės metais.
Šiauliuose yra 67 gyventojai, kurie be savo tapatybę patvirtinančių dokumentų nešiojasi ir Europos savanorio pasą. Dokumentus, iš tiesų primenančius asmens pasus, jie gavo Šiauliuose Europos informacijos centre.
Šį dokumentą savanoris turėtų pateikti jį priėmusiam neatlygintinai dirbti institucijos vadovui, kuris pažymi kiek ir kur žmogus savanoriavo. Tokiu būdu sukuriama savanorio „darbo knygelė“.
Janina VANSAUSKIENĖ
