Didžiosios žiemos šventės paprastai asocijuojasi su gerumo, atidumo artimui ir labdaros laikotarpiu, kai daugelis stengiasi daryti gerus darbus. Tačiau joms pasibaigus tampa akivaizdu, kad anaiptol ne visus palietė toji gerumo dvasia.
Gyvūnų globa besirūpinantys specialistai atvirai sako: tiek keturkojų augintinių, kiek šeimininkai atsikratė per šiųmetes šventes, kažin ar kada nors buvo. Vieni panevėžiečiai su nerimu ieško fejerverkų triukšmo išsigandusių ir pasprukusių augintinių, o kiti juos dar prieš Kalėdas abejingai išmetė į gatvę.
Tokių liūdnų švenčių Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoriai teigia nepamenantys. Draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad prieglaudoje atsidūrė tik trys dėl fejerverkų pasprukę iš namų augintiniai, ir šeimininkai juos jau atsiėmė. Kitais gyventojai veikiausiai tiesiog atsikratė, ir tokių buvo apie dvi dešimtis. Likimo valiai palikti tiek dideli, tiek maži šunys, net jaunikliai. R. Liberienės teigimu, dalis jų rasta mieste, kitus atvežė patys gyventojai. Aptikta ir įmestų per prieglaudos tvorą keturkojų. O šešis šunyčius – greičiausiai dviejų vadų – savanoriai pamatė paliktus šalia prieglaudos vartų.
Sulaukta ir nemažai skambučių dėl kačių, tačiau pastarųjų prieglaudoje nėra – jas priglaudžia viena savanorė.
„Taip nebuvo per jokias Kalėdas. Žmonės išvalė namus kaip niekad švariai – atsikratė gyvūnų“, – ironizuoja R. Liberienė.
Kol kas iš tokių gyvūnų dar nė vienas nerado naujų namų, pasisekė tik keliems senbuviams.
„Kalėdiniai visi tebėra… Pilni voljerai ne tik Pilėnų gatvėje, bet ir Kaimiškyje. Anksčiau sakydavome: o, 25 šunys – kiek daug! Vėliau atsirado 60. O dabar turime apie šimtą“, – tvirtina, kad prieglauda perpildyta net braška, jos vadovė.
Tiesa, per šventes sulaukta ir gerumo: žmonės vežė gyvūnams ėdalo ar savanoriavo. O vakar keli prieglaudos senbuviai šunys susipažino su naujaisiais šeimininkais.
Iš Radviliškio rajono atvykę Tomas ir Toma Tamošiūnai pasiėmė rotveilerio ir vilkšunio mišrūnę. Vyras pasakojo apie prieglaudoje esančius šunis sužinojęs socialiniame tinklalapyje. Sutuoktiniai jau augina du mažesnius šunis, tačiau sodyboje reikalingas ir didelis. „Žmonės neturi širdies“, – išmetamų augintinių gailėjo radviliškietis.
Stokoja atsakomybės
Savanorė Milena Marcinkevičiūtė sako, kad paprastai prieš Kalėdas žmonės kaip tik skubėdavo priglausti gyvūnus. Kas paskatino juos šiemet elgtis kitaip, sunku nuspėti.
Savanorė piktinosi ne tik faktu, kad gyvūnai išmetami kaip nereikalingas daiktas, bet ir kaip tai daroma. Pavyzdžiui, apie prie prieglaudos vartų ar jos teritorijoje pamestus keturkojus nepasirūpinama net pranešti. Šaltyje paliekami ir suaugę augintiniai, ir mažyliai. Užvakar kažkas į Pilėnų gatvę atgabeno kalę su tik prieš dieną atvestais šuniukais. Dėl patirto streso kalė nesugebėjo tinkamai jais pasirūpinti, tad šunyčiai sušalo ir neaišku, ar išgyvens.
Žinoma, džiaugiamasi, kad keturkojai bent atvežami iki prieglaudos, o ne išmetami kur nors pakelėje. Vis dėlto atsakingumo trūksta: dauguma šeimininkų nė nepagalvoja, kad pirmiau patys turėtų pasirūpinti savo augintinių palikuonių likimu ir paieškoti jiems namų. „Jei taip nutiko, prisiimk atsakomybę. Penkis šunis lengviau dovanoti nei pusantro tūkstančio per metus“, – piktinosi šeimininkų nenuovokumu M. Marcinkevičiūtė.
Savanorė sako, kad daugiausia šunų randama miesto pakraščiuose. Ir pati ne vieną ten aptiktą keturkojį yra atgabenusi į prieglaudą. Tačiau pamesti šeimininkų šunys ir katės kartais net suserga – juos ima kamuoti stresas ir gali nugaišti.
Dabar iš maždaug šimto kiauksinčių keturkojų šunų yra vos keletas, kiti keturkojai – kalytės. Jų ir pametama daugiau, ir norinčiųjų jas priglausti beveik neatsiranda. Kad ir kiek specialistai tvirtina, kad kalės yra sumanesnės, meilesnės augintinės, daugumas pageidauja šunų.
Ne žaislas
M. Marcinkevičiūtė teigė ne veltui socialiniame tinklalapyje „Facebook“ išplatinusi griežtą atmintinę norintiesiems keturkojo augintinio. Mat kai kurie pasiimti gyvūnai grąžinami į prieglaudą – ir po kelis kartus. Pavyzdžiui, per miesto šventę rudenį panevėžiečiams buvo dovanoti penki šunys, ir net trys vėliau buvo vėl atvežti į prieglaudą. Yra ir daugiau keturkojų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra čia grįžę net po kelis kartus.
Pasak M. Marcinkevičiūtės, dažnai pasigirsta nuomonių – esą ko tikitės, jeigu taip lengvai atiduodate gyvūnus, dalijate juos į kairę ir dešinę. Tačiau, aiškina savanorė, šeimininkų ieškoti būtina visais įmanomais būdais, nes vien tik šunų prieglaudoje per metus atsiduria bemaž pusantro tūkstančio. Yra tokių, kurie prieglaudoje gyvena jau ne vienerius metus ir niekas jų nenori.
Gyvūnų globos draugijos vadovę R. Liberienę nepaliauja stebinti žmonių požiūris. Jos įsitikinimu, augintinį reikia rinktis ne vadovaujantis vaiko norais, o suaugusiojo protu. Nepamiršti, kad gyvūną reikės šerti, vedžioti, kuopti, prireikus – gydyti. Iš anksto pasiruošti, kad keturkojis gali ir sugraužti batus, ir apgadinti baldus ar erzinti kaimynus lojimu.
Tačiau neretai toks žingsnis žengiamas gerai neapgalvojus. Todėl, pasak R. Liberienės, gatvėje atsiduria ne tik mišrūnai, bet ir grynaveisliai. Ne vienas juos atvežęs tikina radęs šunį, tačiau tuo labai abejojama, nes keturkojis atvežamas kartu su žaislais, antkakliu ir kitais daiktais.
R. Liberienės manymu, geriausia išeitis mažinant beglobių gyvūnų yra sterilizacija, kastracija. Bet žmonės tam nelinkę išlaidauti, nors paskui ir būtų ramu. Pasak R. Liberienės, katės sterilizavimas kainuoja apie 80–100 litų, kalės (priklausomai nuo svorio) – nuo 120 iki 200 litų. Katinų ir šunų kastravimas gerokai pigesnis.
Daiva SAVICKIENĖ
