Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.
„Šiuo metu dauguma Kinijos valdžios siūlymą ilginti savaitgalį mato kaip pavyzdį. Ir dauguma žiūri per ekonominę prizmę, nes ilgesniu savaitgaliu tikimasi skatinti vartojimą, kuris padėtų atsigauti verslams. Ir iš tiesų, matome, kad žmonės poilsio dienomis išleidžia daugiau pinigų. Jie skatina vartojimą. Ir leidžia uždirbti verslininkams.
Tačiau trumpesnės darbo savaitės modelis gali atnešti daug daugiau teigiamų dalykų. Vienas iš jų – ilgesnis darbo amžius. Pailsėjęs darbuotojas ilgiau išlaikys darbingą amžių. Kiekvienas metais pensinis amžius yra ilginamas. Todėl darbdaviai turėtų būti suinteresuoti, kad darbuotojas kuo ilgiau išliktų darbingas ir aktyvus“, – trumpesnės darbo savaitės naudas komentuoja darbuotojų atstovė.
Be to, anot jos, pailsėjęs žmogus yra produktyvesnis ir duoda darbdaviui daugiau naudos. Esą tai įrodo atlikti tyrimai ir praktiniai pavyzdžiai: dirbdamas trumpiau žmogus gali labiau susikoncentruoti ir žymiau daugiau padaryti negu dirbdamas 5 dienas per savaitę.
Trumpesnė darbo savaitė už tą patį atlyginimą
Tačiau, pasak I. Ruginienės, svarstant apie darbo savaitės trumpinimą, reikia nepamiršti ir darbo užmokesčio.
„Turėtume į šį siūlymą žiūrėti kompleksiškai. Trumpinant darbo savaitę negali mažėti darbo užmokestis, kurį šiuo metu gauna darbuotojai dirbdami 5 dienas per savaitę.
Jeigu darbdaviai galvoja, kad trumpindami darbo laiką, mažins ir darbo užmokestį, jokių teigiamų pokyčių nesulauks. Tai tik dar labiau skurdins žmones. Todėl dirbdami trumpiau žmonės turi gauti tą patį atlyginimą, kurį gauna dirbdami visą darbo savaitę“, – pastebi darbuotojų atstovė.
I. Ruginienės teigimu, lengviausia trumpinti darbo savaitę vadinamiesiems „ofisiniams“ darbuotojams:
„Be to ir karantinas parodė, kad tai yra įmanoma. Daugybė įmonių karantino metu pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Darbai nesustoja ir labai didelių problemų daugeliui nekilo. Tokie darbdaviai jau dabar turi visas galimybes sutrumpinti darbo savaitę ar darbo dienos laiką.
Be abejo, pramonės ir gamybos įmonėms reikės daugiau laiko prisitaikyti prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau ateityje šis prisitaikymas yra neišvengiamas.“
Pasak pirmininkės, darbo savaitės trumpinimas kelia daug diskusijų, tačiau verta prisiminti istoriją. Juk prieš šimtmetį žmonės dirbo 12 valandų per dieną ir neįsivaizdavo, kad gali būti 8 valandų darbo diena.
„Ir tuomet, kai profesinės sąjungos ir darbuotojai sukilo darbdaviai, sakė, kad ekonomika sustos, o įmonės bankrutuos. Tačiau dabar matome, kad dirbti trumpiau įmanoma. Ateityje darbo diena turės trumpėti iki 6 darbo valandų“, – įsitikinusi darbuotojų atstovė.
Trumpesnis darbo laikas – įmonių pranašumas
„Kaunas IN“, atsakingos už miesto verslo ir turizmo plėtrą, tarptautinės rinkodaros skatinimą ir palankių sąlygų šiai veiklai Kaune sudarymą, direktorius Tadas Stankevičius teigia, kad daugelis įmonių karantino metu buvo priverstos pereiti prie nuotolinio darbo.
„Tai joms leido geriau suprasti šios modernios darbo formos teikiamas naudas ir kartais sukeliamus nepatogumus. Toks pokytis turėjo įtakos tiek darbuotojų, tiek ir vadovų požiūriui į nuotolinio darbo organizavimą“, – sako specialistas.
T. Stankevičius neabejoja, kad nuotolinio darbo privalumai privers įmonių vadovus darbuotojams siūlyti lankstesnes darbo sąlygas.
„Manau, kad šiuo metu vyksta pokyčiai darbo organizavimo srityje. Darbdaviai turės vis daugiau dėmesio skirti darbuotojų poreikiams. O tai turės tik teigiamos įtakos darbuotojų produktyvumui. Kalbant konkrečiai, apie 4 dienų darbo savaitę sunku nuspėti ar būtent šį darbo organizavimo modelį pasirinks Lietuvos įmonės.
Tačiau pirmosios įmonės, savo veiklai pritaikiusios 4 darbo dienų savaitę siųs aiškią žinutę esamiems ir būsimiems darbuotojams, kad jais rūpinasi. Tokios įmonės turės pranašumą norėdamos pritraukti geriausius talentus“, – tikina specialistas.
Siūlymą vertina atsargiai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas abejoja trumpesnės darbo savaitės, kaip priemonės švelninti koronaviruso sukelto ekonomikos nuosmukį, efektyvumu. Juk šio nuosmukio pirminė priežastis yra viruso protrūkis ir poreikis žmonėms laikytis socialinės distancijos, kol bus apribotas viruso plitimas.
„Ekonominės problemos ims mažėti tada, kai gyventojai jausis saugiai ir nebebijos užsikrėsti arba dėl atsiradusio vakcinos, arba vaistų, arba tiesiog dėl visuomenės įgyto imuniteto. Todėl ims vėl daugiau vartoti, o verslas investuoti.
Tai, kad žmonės dėl trumpesnės darbo savaitės esant socialinio kontakto apribojimams turėtų daugiau laisvalaikio, nereiškia, kad jie daugiau pinigų išleistų paslaugoms – pramogoms, maitinimui, kelionėms.
Gyventojai vengs tokių masinių susirinkimo vietų, kur virusui atsinaujinti yra geriausia terpė ir kur tokių paslaugų teikimas karantino metu apskritai yra draudžiamas arba ribotas“, – pastebi ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, apie tokią darbo savaitės trumpinimo priemonę buvo nemažai diskutuota ir prieš Covid-19 krizę. Tačiau įvairūs pavyzdžiai iš šalių, kurios turi truputį trumpesnę negu 40 valandų darbo savaitę rodo, kad vis vien realios išdirbtos valandos priartėja prie 40 valandų.
„Be to, kol visa Europa ar pasaulis dirba standartiniu režimu, tol išsiskirti vienai šaliai dažnu atveju nėra naudinga.
Tai gali daryti tik tos šalys, kur vyrauja aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius – Švedija, Danija, Norvegija. Darbo savaitė ateityje trumpės, bet tai įvyks ne per metus, o per kelis dešimtmečius“, – tvirtina ekonomistas.
Anot jo, reikia neužmiršti ir kitos pusės – darbdavių.
„Lietuvos ekonomikai didelę įtaką daro prekių ir paslaugų eksportas. Pramonės ir transporto sektoriaus įtaka ekonomikai yra labai didelė. Nepaisant didėjančio darbo našumo, Šiuose sektoriuose darbo valandų skaičius turi tiesioginę įtaką galutiniam verslo pajamų rezultatui.
Taip pat yra ir statybų sektoriuje, kur vis dar galioja taisyklė, kad kuo daugiau valandų dirbsi, tuo daugiau darbų ir padarysi. Todėl jeigu būtų trumpinama darbo savaitės valandų skaičius, tai tiesiog reikėtų daugiau darbuotojų. O esami darbuotojai uždirbtų mažiau per mėnesį, nes darbdavys nemokėtų tos pačios algos už mažesnį dirbtų valandų skaičių“, – aiškina T. Povilauskas.
Siūlo palaukti kol baigsis pandemija
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Danuko Arlausko teigimu, jau jau ne pirmą kartą kalbama apie darbo laiko trumpinimą.
Tai tik laiko klausimas, kada atsiras verslų, kurie įves trumpesnę darbo savaitę, mes einame link to, tačiau koronavirusas mus nubloškė atgal. Nežinia, kokioje padėtyje po pandemijos atsidurs Lietuvos verslai. Todėl dabar dar ne laikas kalbėti apie trumpesnę darbo savaitę.
Šiuo metu reikėtų skirti dėmesį įmonių likvidumui, nes dabar valdžia daugiau dėmesio skiria gyventojų pajamoms. Išeina taip, kad gyventojai turi pinigų, o įmonės – neturi. Kol kas tenka laukti ir prie trumpesnės darbo savaitės klausimo galėsime grįžti atsigavus įmonėms“, – komentuoja D. Arlauskas.
Premjeras siūlo ilgesnį savaitgalį
Portalas tv3.lt primena, kad Premjeras Saulius Skvernelis siūlo pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalio, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą.
„Aš norėčiau, kad visuomenėje tokios diskusijos prasidėtų, ypatingai kalbant apie tas darbuotojų grupes, kurios patiria didelį psichologinį spaudimą, kaip šiandien pavyzdys – medikai, socialiniai darbuotoja“, – ketvirtadienį Seime sakė premjeras.
„Tikrai diskusija gali prasidėti, ir kalbant tiek apie darbo efektyvumą, ko gero, pusdienis (papildomo) poilsio padėtų. Tai būtų galimybė efektyvinti patį darbą, ir, galiausiai, jei atskiruose sektoriuose reikėtų, valstybė galėtų ir pasamdyti daugiau darbuotojų“, – pažymėjo premjeras.
Dviejų su puse dienos dienos savaitgalį svarsto įvesti svarsti Kinija, kur skatinamas vartojimas taip siekiant pagelbėti ekonomikai, yra sakiusi Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.
„Kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, daugiau išlaidautų. Atskiros provincijos išleidžia savo vaučerius, kurie galioja vieną savaitę“, – vartojimo skatinimo priemones šalyje, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, nuotolinėje spaudos konferencijoje šią savaitę pristatė ambasadorė.
