Žurnalistų dėmesio Andrea Zappa atsisakė, o ceremonijoje dalyvavo nei daug, nei mažai – apie 50-60 žmonių. Pasveikinti jaunavedžių į Lietuvą specialiai iš Italijos atvyko ir verslininko šeima bei artimiausi draugai.
Susituokti pora nusprendė po kiek daugiau nei vienerių metų gyvenimo drauge. Priežastis – didžiulė meilė, likimo ženklai ir... Lenos kūne užsimezgusi gyvybė. Po keturių mėnesių Andrea Zappa ir jo mylimosios šeimą papildys naujagimis. Vyras laukia nesulaukia pasaulį netrukus išvysiančio berniuko. „Įsivaizduojate? Jau netrukus turėsime kūdikį“, – džiaugsmu netveria Andrea Zappa, kuris vis gi ryžosi išskirtiniam interviu su tv3.lt.
- Dingote iš viešumos, niekam nė neprasitarėte apie vestuves...
- Visai nenorėjau to reklamuoti. Savo asmeniškumus pasilieku sau. Čia mano gyvenimas. Džiaugiuosi, kad turėsiu sūnų, kuris turės lietuvio pilietybę. Reiškia, kad ši šalis yra skirta man. Pats likimas mane čia atvedė.
- Visą gyvenimą čia ir liksite?
- Neabejoju. Žmonai Lietuvoje gyventi be galo gera, o ir aš čia jaučiuosi puikiai.
- Ar tikėjotės, kad vesite ne italę?
- Kad jau gyvenu Lietuvoje, tai ir tikėtis galėjau visko. Čia gyvena įvairių tautybių žmonių. Nežinia kas gali nutikti. Be to... juk mano žmona irgi nėra grynakraujė lietuvaitė, ji turi ir rusiškų šaknų.
- Kur pirmą kartą susitikote?
- Susipažinome jos darbo vietoje... Ji dirba vieno prekybos centro parduotuvėje.
- Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
- Ne... šis jausmas atkeliavo pamažu. Per tą laiką pastebėjome galybę ženklų, rodančių, kad esame skirti vienas kitam. Žinau, kad tai yra mano žmogus. Ta moteris, su kuria norėčiau praleisti visą savo gyvenimą.
- Kokie ženklai?
- Oi... kiek jų būta. Pavyzdžiui, net vestuvių diena sutapo su mūsų pažinties diena. Susipažinome ir susituokėme 26 mėnesio dieną. Ir, žinoma, tik kiek vėliau tai supratome. O štai pirmojo mudviejų buto, į kurį atsikraustėme, numeris sutapo su mūsų gimimo datomis. Sekantį kartą persikrausčius, ant buto durų ir vėl pastebėjome tuos pačius skaičius. Ir viskas visai netikėtai. Net nusipirkus šunį, mums į namus jį atvežė lemtingą mėnesio dieną.
- Kaip pasipiršote?
- Mes nusprendėme tuoktis... tai įvyko sausio mėnesį prieš vykstant pailsėti į Egiptą. Tiesiog, priklaupiau ant kelio ir pasiūliau tapti mano žmona.
- Ar ši moteris jūsų gyvenimą pavertė gražesniu?
- Be abejo. Žinote, man labai patinka, kad ji griežta. Anksčiau sutiktos moterys sutikdavo su viskuo, ką besiūlyčiau ar sakyčiau. O Lena... ji labai stipraus charakterio. Jos temperamentas kaip kokios italės. Man tai labai patinka.
- Ar palepinate savo mylimąją?
- O taip... reikia. Draugystės pradžioje labai daug dėmesio rodžiau, o vėliau labai daug darbų atsirado, todėl kartais neturėdavau kada nubėgti nupirkti gėlių. Kartą dėl to net gavau velnių ir... susigriebiau. Iš tiesų, labai stengiuosi viskuo rūpintis, man svarbu, kad jai nieko netrūktų. Apie save negalvoju, svarbu, kad Lenai būtų gerai.
- Kur žadate praleisti medaus mėnesį?
- Kol kas dar turime daug darbų, nėra kada išvykti. Tačiau šiek tiek vėliau, greičiausiai, trumpam išlėksime pasigėrėti Paryžiumi.
