LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Labai didelė tikimybė, kad savaitgalį karščio indeksas viršys 40 ar net 45 laipsnius, todėl žmonės jaus labai didelį karščio stresą. Taip teigia vyresnioji sinoptikė, Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Judita Liukaitytė. Renginių organizatoriams, planuojantiems renginius dieną, ji siūlo juos nukelti į vakarą.
„Jiems reikia labai gerai pagalvoti, kokią žalą jie gali padaryti žmonių, būsiančių jų renginiuose, sveikatai. Savaitgalį, jei tik įmanoma, tikrai reikėtų perkelti renginius į vakarą, nes karščio stresas žmonėms bus labai didelis“, – sako J. Liukaitytė.
– Kas yra karščio indeksas ir kodėl mums svarbu jį žinoti?
– Karščio indeksas parodo temperatūrą, kurią juntame išėję į lauką esant labai karštiems orams. Jis sudaromas remiantis oro temperatūros ir santykinės drėgmės reikšmėmis, kurios turi pagrindinį poveikį mūsų savijautai mums būnant lauke.
Karščio indeksas skirtas būtent žmogui, kad jis žinotų, kokia kaitra bus išėjus į lauką ir kaip smarkiai tai skirsis nuo to, ką rodys termometrai. Jei termometras rodo 33 laipsnius, jau atrodo – karšta, bet žmogus, išėjęs į lauką, gali pasijusti esąs net 39 ar 40 laipsnių karštyje.
Karščio indeksas skirtas informuoti apie tai, koks karščio diskomfortas bus jaučiamas, kada jau reikėtų pradėti riboti savo veiklą lauke, mažinti fizinį aktyvumą, o kada apskritai nereikėtų būti lauke ilgesnį laiką.
– Trečiadienį, pavyzdžiui, Panevėžyje karščio indeksas – 39 laipsniai. Ar tai aukštas indeksas, ar jau reikėtų vengti fizinės veiklos ir fizinio aktyvumo?
– Šiandien bus jaučiamas stiprus diskomfortas. Lietuvoje stiprus diskomfortas jaučiamas jau nuo 35 laipsnių, esant tokiai temperatūrai, reikia vengti didelio fizinio aktyvumo. Apskritai, esant karščiams, geriausia dieną kuo mažiau būti lauke, didesnėse žmonių susidūrimo vietose, didesnėse grupėse, kad galėtume apsaugoti savo sveikatą.
Ilgesnį laiką besitęsiant tokioms kaitroms, kaip šiuo metu, jei organizmas – jaunas, sveikas, jis gali lengviau prisitaikyti. Jau po 5 dienų tokiame karštyje organizmas pradeda adaptuotis. Bet jei žmogus turi sveikatos sutrikimų (o per karščius ir dažniau peršalama, gali pasilpti imunitetas), buvimas ilgesnį laiką karštyje gali labai liūdnai baigtis.
– Ar yra tikimybė, kad savaitgalį karščio indeksas viršys 40, o galbūt net ir 45 laipsnius?
– Tokia galimybė labai didelė. Jau vien dėl to, kad ketvirtadienį turėsime praeinančius lietus. Kai kur jie bus smarkūs, ir labai padidės santykinis drėgnumas.
Jei kas nors antradienį buvote lauke tuo metu, kai palijo, atrodė – koks smagus tas lietutis kelias minutes. Bet po to lietaus jautėmės daug sunkiau, atrodė, kad net kvėpuoti sunku. Taip yra todėl, kad santykinis drėgnumas tas kelias valandas stipriai padidėja, tie lašeliai nusėda ir ant mūsų kūno. Maža to, kad prakaituojame, dar turime ir santykinę drėgmę, susikaupusią ant odos. Tai mums trukdo išgarinti karštį iš savo organizmo, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau.
Savaitgalį sugrįžta dar viena karščio banga. Pavyzdžiui, sekmadienį prognozuojama iki 36 laipsnių karščio. Jei turėsime vasarai tikrai nedidelę santykinę drėgmę – 30 proc., karščio indeksas jau bus didesnis nei 40 laipsnių. Dėl to savaitgalį reikėtų būti ypač atidiems dėl savo sveikatos. Kaitroje jau būsime išbuvę daugiau nei savaitę. Tik penktadienį bus žemesnė temperatūra (nors kai kur rytiniuose rajonuose – 29 laipsniai, tad nemanau, kad tai – žema temperatūra).
Apie savaitgalio orus reikėtų ypač pagalvoti tiems žmonėms, kurie organizuoja renginius, kurie ką nors organizuoja dieną. Jiems reikia labai gerai pagalvoti, kokią žalą jie gali padaryti žmonių, būsiančių jų renginiuose, sveikatai. Savaitgalį, jei tik įmanoma, tikrai reikėtų perkelti renginius į vakarą, nes karščio stresas žmonėms bus labai didelis.
– O kodėl taip skirtingai juntame karštį skirtingose šalyse? Tarkime, Lietuvoje, kai temperatūra būna daugiau nei 30 laipsnių, atrodo, kad labai karšta. O Pietų šalyse gali būti ir 40 laipsnių, bet atrodo, kad temperatūra tokia kaip Lietuvoje, kai būna 30 laipsnių.
– Pagrindinis dalykas ir yra santykinis oro drėgnumas. Šalyse, kuriose yra sausas karštis (tai reiškia, kad tose šalyse – nuolat karšta), išgaravusi pagrindinė drėgmė. Mes tiesiog visai kitaip tai jaučiame. Lietuvoje karštis nėra būdingas. Vis dėlto esame perteklinio drėkinimo zonoje, turime daug ežerų ir upių, iš kurių kyla drėgmė. Kitas dalykas – mūsų organizmas nėra taip prisitaikęs kaip pietiečių. Graikijoje oro temperatūra turi būti 39 laipsniai, kad būtų paskelbtas pirmo lygio karščio pavojus. Lietuvoje, jei būtų 39 laipsniai, mums tai turbūt būtų katastrofa.
