Vaikai – skirtingose mokyklose
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos antroko šeima anksčiau gyveno Biržuose. Be antroko, šeimoje auga trylikametė ir pusantrų metukų berniukas. Vyriausias septyniolikmetis gyvena pas senelius. Mama pasakojo, kad Biržuose jie gyveno keliose vietose. Kol buvo gyvas jos pirmasis vyras, vyresnėlių tėtis, šeima gyveno vienoje vietoje. Tėvui mirus, seneliai paprašė išsikraustyti. Tuomet moteris su vaikais butą nuomojo kitoje miesto dalyje. Taip susiklostė, kad trylikametė dukra šiuo metu lanko Biržų „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą, o jos aštuonmetis brolis yra „Aušros“ pagrindinės mokyklos antraklasis.
Šią vasarą šeima persikėlė į Rinkuškių kaime esantį vienkiemį. Iš miesto socialiai remtina šeima bėgo nuo didžiulių mokesčių už šildymą. Mažojo mokinio mama pašalpų negauna, tik išmokas už vaikus. Ji šiuo metu augina ne tik mažylį, bet prižiūri ir močiutę. Apsilankius jų namuose, buvo matyti, kad čia tvarkinga, švaru ir šilta. Patėvis vežioti nebegali
Dar rugsėjo pradžioje motina mokyklas, kurias lanko sūnus ir dukra, informavo, kad jie pakeitė gyvenamąją vietą. Dėl pavėžėjimo į „Atžalyno“ mokyklą problemų nekilo. Tuo metu sūnaus pavėžėjimo
„Aušros“ mokykla neišsprendė. Todėl daugiau nei mėnesį berniuką savo automobiliu į mokyklą vežiodavo patėvis.
Daugiau nei prieš savaitę patėvis išvyko į įkalinimo įstaigą. Jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vaiko iki ugdymo įstaigos nuvežti nebeliko kam.
Berniuko mama savaitę neleido į mokyklą, nes baiminosi dėl jo saugumo.
Pėsčiomis – septynis kilometrus
Mamos prašymu „Atžalyno“ mokyklinis autobusiukas anksti ryte abu vaikus paima iš autobusų stotelės ir nuveža iki šios ugdymo įstaigos. Mokinuko mokytoja susitarė, kad jį nuo „Atžalyno“ ryte paims į „Aušrą“ iš kito kaimo vykstančios bendraklasės mama.
Deja, į namus aštuonmetis turi grįžti pėsčiomis. Kelias tokiam mažam vaikui yra gana pavojingas. Beveik septynis kilometrus jis turi eiti keliu Biržai – Skaistkalnė. Čia intensyvus eismas, juo važiuoja ir sunkvežimiai, ir miškovežiai, ir furgonai. Mokyklos keisti nenorėtų
Į redakciją dėl šios neišspręstos problemos kreipėsi moksleivio mamos anyta. Ji sakė nustebusi, kai pamatė, kad vaikas kurį laiką neina į mokyklą. Mama jai paaiškino, kad yra bėdų dėl pavėžėjimo.
„Įstatymas numato, kad vaikas privalo būti vežamas į mokyklą. Mokinių visiems reikia, o kai tenka jais pasirūpinti – stumdo“, – svarstė į redakciją besikreipusi moteris. Berniuko mama sakė, kad kasdien su nerimu laukia į namus sugrįžtančio vaiko, nuolat su juo palaiko ryšį telefonu. Kol gražus oras, vaikas grįžta pėsčiomis, bet kas bus, kai pradės lyti ir snigti? Be to, greit ir temti anksti pradės.
Moteris užsiminė sūnui, jog jam gali tekti keisti mokyklą. Berniukas labai nusiminė. Juk neseniai teko aklimatizuotis pakeitus gyvenamąją vietą, dabar vėl lauktų pasikeitimai.
„Mokyklinių autobusiukų daug, o iš „Aušros“ jie nevažiuoja. Juk mes prieš leisdami vaiką į mokyklą nežinojome, kad keisime gyvenamąją vietą. O jei gausime būstą mieste ir vėl sugrįšime – vėl vaikui teks keisti mokyklą? Negi mokykla negali išspręsti šios problemos?“ – svarstė moteris. Ji sakė nuolat palaikanti ryšį su sūnaus mokytoja.
Laukia skambučio iš gimnazijos
Į „Aušros“ mokyklą negalinčio nukakti antroko mokytoja nenorėjo, kad būtų minima jos pavardė. Ji sakė, kad apie tai, jog mokinio šeima pakeitė gyvenamąją vietą, sužinojo rudenį. Ji minėjusi mokyklos direktorei, tačiau ši pasakė, kad į tą pusę „Aušros“ mokykliniai autobusiukai nevažiuoja. Kai iškilo klausimas, jog vaiko vežioti tėvai nebegali, mokytoja susisiekė su „Saulės“ gimnazija. Tačiau paaiškėjo, kad šios mokyklos autobusiuke lyg ir nėra vietų.
Gimnazijos darbuotojai pažadėjo paskambinti, jei vietų atsiras, bet kol kas jokių žinių negauna… „Kita mama kasdien į mokyklą vežioja dukrą iš Kirdonių ir berniuką paima nuo „Atžalyno“. Bet sugrįžti į namus jam tikrai sudėtinga. Siūlėme vaikui lankyti pailgintos dienos grupę, mama atsisakė. Bet tai, aišku, grįžimo į namus klausimo neišsprendžia“, – kalbėjo mokytoja.
Ji apgailestavo, jei mokinukui tektų palikti mokyklą, nes jis įpratęs prie klasės, pedagogams žinomos ir jo problemos… Veža pirmiausia savo vaikus
Biržų „Saulės“ gimnazijos direktorius Dainius Korsakas teigė nežinantis situacijos. Tačiau jis sakė, kad mokykla pirmiausia veža savo moksleivius ir, jei nėra sėdimų vietų, stovinčių vaikų autobusiuke vežti negalima.
Gali būti, kad dėl to mokyklos darbuotojai ir nepaskambina į „Aušrą“. „Mano nuomone, vežiojimas iš Rinkuškių vaikui nepriklauso, jis turėtų eiti į arčiausiai esančią „Atžalyno“ mokyklą“, – svarstė D. Korsakas.
Pavėžėjimo neorganizuoja
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė sakė, kad visi vaikai ateina į mokyklą žinodami, kad tai miesto mokykla ir kad ji į kaimus neorganizuoja pavėžėjimo. Kiekviena mokykla pirmiausia rūpinasi savo vaikų pavėžėjimu. „Jiems artimiausia mokykla būtų „Atžalynas“, iš kur būtų organizuojamas pavėžėjimas. Kad šios mokyklos autobusiukas neveža iki mūsų, suprantu, juk tai atskiri pinigai“, – sakė S. Venckūnienė.
Tačiau pastebėjus, kad pradėjęs eiti į mokyklą vaikas gyveno mieste, direktorė sakė žinanti dar vieną variantą.
„Pagal mokinių pavėžėjimo tvarką, jei psichologas nustatytų, kad vaikui būtų rimtų psichologinių problemų keičiant mokyklą, jam galima būtų skirti pavėžėjimą“, – kalbėjo S. Venckūnienė. Tai kodėl to mokykla neinicijavo?
Direktorės nuomone, apie tai su mokykla, o ne su žurnalistais turėjo kalbėtis berniuko artimieji. Juo labiau, kad mokykla padeda jam kiek gali – pasirūpino, kad būtų nupirkta uniforma, randa galimybių apmokėti bilietus į spektaklius.
Direktorei atrodo, kad vaikas galėtų lankyti nemokamą pailgintą dienos grupę, o vakarais jo pasiimti galėtų ateiti mama. Kitaip tariant, mamai su pusantrų metų mažyliu pėsčiomis tektų nukakti per dieną keturiolika kilometrų.
Tuo metu mokyklai problema buvo žinoma nuo rugsėjo, bet jos iki galo niekas neišsprendė. Todėl žmonės kreipėsi ten, kur tikėjosi rasti pagalbą – į laikraščio redakciją.
Žadėjo išsiaiškinti
Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius sakė problemos, jog vieno pradinuko negalima iš kaimo atvežti į „Aušros“ mokyklą, negirdėjo. „Išsiaiškinsim“, – pažadėjo R. Jocius.
