1991 metų sausio 13-oji buvo Lietuvos išsivadavimo iš despotizmo ir totalitarizmo istorinės tradicijos tąsa, o Sausio 13-osios tąsa tampa prezidento apkaltos procesas Seime.
Tai antradienį (01.13) Seimo iškilmingame posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti sakė kunigas, žurnalistas ir poetas Robertas Grigas.
"Kaip jos (Sausio 13-osios - BNS) tąsą traktuoju ir dabartines demokratinių valstybės institucijų pastangas apsaugoti strateginės svarbos visuomenės gyvenimo sritis nuo kriminalinių santykių įsigalėjimo, - santykių, užgriebiančių netgi giliau, nei Konstitucijos pažeidimai ar priesaikos sulaužymas", - sakė jis.
"Seimo inicijuota apkalta yra tokia pati drąsi ir teisinė raktinių valstybės struktūrų, Prezidentūros gynyba nuo vadinamosios "materščinos" (necenzūrinių keiksmų - BNS) dvasios, pasireiškiančios ne vien leksikonu, bet laikysena, poelgiais, žmogaus garbės ir laisvės nuvertinimu; nuo brutalios antikultūros ir antimoralės dvasios giname baltiškąją mūsų tapatybę", - pažymėjo R. Grigas.
Jis pareiškė viltį, jog Seimas nesusvyruos priimdamas "skaidrius, principingus, apsivalančius" sprendimus taip, kaip 1991 metais Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas nesusvyravo "prieš blogio imperijos tankus".
Jo kalbos Seimo iškilmingame posėdyje klausėsi ir prezidentas Rolandas Paksas, kuriam 86 iš 137 parlamentarų pasiūlė inicijuoti apkaltą, kaltindami jį šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir pažeidus priesaiką pagal šešis punktus.
Tuo tarpu pats prezidentas savo kalboje pareiškė, kad "Lietuvoje sukelta politinė sumaištis" neturi sulėtinti Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir priminė, jog ne tik eiliniai piliečiai, bet ir valstybės vadovas turi teisę į nekaltumo prezumpciją.
"Valstybė, kurioje kiekvienas - nuo paprasto piliečio iki šalies vadovo - turi būti vienodai lygus prieš įstatymą ir kiekvienam žmogui turi galioti dar Pirmojo Lietuvos Statuto postulatuose formuluoti principai kaip nekaltumo prezumpcija bei vien teismo teisė nustatyti kaltę ir skirti bausmę", - teigė jis.
Teisės specialistai yra ne kartą pastebėję, kad prezidentas ir jo aplinkos atstovai klaidingai ginasi nekaltumo prezumpcijos sąvoka, nes apkalta yra parlamentinė procedūra, o ne baudžiamasis procesas.
Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad suteikdamas Lietuvos pilietybę išimties tvarka savo dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui prezidentas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais interesais ir sulaužė duotą priesaiką.
Šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu kaltinamas prezidentas sulaukė Seimo opozicijos demaršo.
Jam atėjus sakyti kalbos į Seimo tribūną, opozicinių Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro frakcijų nariai išėjo iš posėdžių salės.
Seimo vicepirmininko liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus teigimu, toks demaršas padarytas todėl, kad prezidentas "prarado moralinį autoritetą, negerbia Seimo ir skaldo visuomenę".
Iki vasario 13 dienos Seimo specialioji tyrimo komisija turi pateikti išvadas, ar kaltinimai prezidentui pakankamai pagrįsti ir rimti. Pastaruoju atveju Seimas turės balsuoti dėl prezidento nušalinimo.
R. Paksas šią savaitę pakartojo neketinąs iki apkaltos pats atsistatydinti.
BNS
