Sausio 13-oji kaskart atveria negyjančias istorijos žaizdas. „Tikrieji didvyriai vėl pamiršti, o medaliais apdovanojami tragiškais Lietuvai metais ant krosnies tūnoję bailiai“,- piktinosi į redakciją užsukęs kaunietis rašytojas Stanislovas Abromavičius, rašo “Lietuvos ryto” priedas “Laikinoji sostinė”.
Daugiau kaip prieš pusmetį Kauno miesto savivaldybės vicemerė Adelė Echodienė pasirašė raštą, kuriame teigiama, jog būtų tikslinga apdovanoti medaliais prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio kauniečio Tito Masiulio bendražygius: Laimą Kujelytę-Pakalnickienę, Valentiną Norvaišą, Zitą Ragulskytę-Sudeikienę ir Andrių Čepą.
„Jie prie televizijos bokšto buvo greta, susikibę rankomis. Tąkart kulka pasirinko ne juos, o Titą. Šie žmonės, manau, irgi yra verti pagarbos ir apdovanojimų“,- teigė S.Abromavičius.
Parašęs apie T.Masiulį ir jo bendražygius atsiminimų knygą „Gyvenkit laisvi ir laimingi“ S.Abromavičius pasiūlymą juos apdovanoti nusiuntė Seimo pirmininkui ir kultūros ministrui, tačiau iki šiol iš šių tarnybų nesulaukė jokio atsako.
„Dabar šiuos medalius dalija į kairę ir į dešinę, tačiau tik ne tiems, kurie už Lietuvą galėjo paaukoti savo gyvybę“, – piktinosi S.Abromavičius. Lietuvos prezidentūros interneto tinklalapyje skelbiama, kad Sausio 13-osios atminimo medaliais šiuo metu jau yra apdovanoti 3 792 asmenys.
Rašytojas nesupranta šių atminimo medalių skyrimo tvarkos ir motyvacijos.
Šiandien Lietuvos prezidentūroje bus įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai trims kauniečiams ir tiek pat Kauno rajono gyventojų.
Iš viso šiemet ordinų reikalų grupė buvo gavusi apie 200 kandidatų sąrašą, iš kurio atrinko ir apdovanos šiais medaliais 59 žmones.
Lietuvos prezidentūros ordinų reikalų grupės vadovė Zita Andrijonienė teigė, kad kiekvienais metais po Sausio 13-osios tenka išklausyti begales įvairiausių kaltinimų, kodėl vieniems skiriamas medalis, kitiems ne.
„Mus drabsto purvais, bando sumalti į miltus ne tik piliečiai, bet ir politikai“, – guodėsi Z.Andrijonienė.
Patikrinusi sausio 5 dieną Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą dekretą
„Tame rašte iš Kauno buvo nurodytos tik pavardės, ir nieko daugiau“, – sakė Prezidentūros darbuotoja.
Z.Andrijonienės manymu, vien fakto, kad per tuos tragiškus įvykius buvai prie televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ar Aukščiausiosios Tarybos, neužtenka.
„Tada reikėtų, kaip siūlė laiške viena kaunietė, apdovanoti vienu dideliu medaliu visą Lietuvą“,- sakė Z.Andrijonienė.
Kiek dar metų bus skiriami atminimo medaliai, turi nuspręsti Seimo nariai.
Prieš keletą metų Prezidentas V.Adamkus buvo pasiūlęs baigti šių medalių dalijimą, tačiau sulaukė didžiulės kai kurių politikų kritikos, rašo “Laikinoji sostinė”.
