Savo vaikų neauginanti daugiavaikė motina ir buvęs lavoninės sanitaras – ši daugybę kartų teistų marijampoliečių pora įtariama Marijampolėje žiauriai nužudžiusi pensininką Vytautą Pečiulį (76 m.), nupjovusi jam galvą ir įmetusi ją į Šešupę.
Nužudymas išaiškintas per pusdienį. Padėjo ir daugiabučiame name gyvenantys nužudytojo kaimynai, policijai gerai apibūdinę moterį, kuri apsilankydavo pas vienišą našlį. Tai – mažiausiai keturis kartus nuo 17 metų už vagystes, plėšimus, chuliganiškus išpuolius teista Kristina Žolynaitė (30 m.), prieš pusantrų metų anksčiau laiko sugrįžusi iš „zonos“, nes joje gerai elgėsi.
Grįžusi K. Žolynaitė apsistojo savo kelių vaikų tėvo namuose už Marijampolės, Adamarinos kaime (Vilkaviškio sav.), bet dažniau laiką leisdavo savo gimtajame mieste – valkatavo ir gėrė.
Šių metų balandį K. Žolynaitė pagimdė penktą vaikelį. Jį augina neoficiali anyta. Du K. Žolynaitės vaikus jau seniai globoja jos tėvai Marijampolėje, du – kita vaikų močiutė, o vienas auga kūdikių namuose. Dabar čia turėtų patekti ir jaunėlė dukrytė.
Žiauriais išpuoliais ir agresija pagarsėjusi K. Žolynaitė (ji yra badžiusi ne vieną žmogų peiliu, gesinusi degančias cigaretes aukoms į kūnus, prievarta nukirpusi paauglei plaukus, grasinusi jai įsmeigti į žirkles į petį, vertusi merginą laižyti jai batus, suvalgyti nuorūkas, dantimis įsikąstu skudurėliu valyti grindis ir panašiai) užeidavo pas vienišą našlį V. Pečiulį – tai pinigų pasiskolinti, tai kartu išgerti, o kartais net namus padėdavo jam sutvarkyti.
Lemtingąją dieną K. Žolynaitė, keliose vietose girtavusi su dešimt kartų už vagystes, plėšimus teistu Mindaugu Lelešiumi (37 m.), atsivedė jį pas našlį V. Pečiulį. Trijulė girtavo, o viskas baigėsi šiurpiu nužudymu.
Marijampolės teismas nutarė suimti M. Lelešių trims mėnesiams, o K. Žolynaitę – vienam. Įtariamajai švelnesnę kardomąją priemonę lėmė ne tik tai, kad ji turi vos 4 mėnesių dukrytę, bet ir pirminiai tyrimo duomenys, kad K. Žolynaitė pensininko nežudė, jam galvos nepjovė – tik dalyvavo kartu, slėpė nupjautą galvą, nepranešė į policiją.
Kruvinos išgertuvės
Kadaise statybose dirbęs V. Pečiulis be veiklos nesėdėjo ir tapęs pensininku. Jis buvo namo, kuriame gyveno, ir kelių gretimų daugiabučių aplinkos tvarkytojas, kiemsargis. Kaimynai gerbė V. Pečiulį ir švelniai vadino „mūsų Vytuku“.
Prieš kurį laiką našliu tapęs kiemsargis pradėjo nevengti kompanijų, dažniau išgerti. Tačiau, anot kaimynų, buvo ramus ir nuoširdus žmogus. Juo rūpinosi ir jo vaikai, gyvenantys atskirai, kiti artimieji – atnešdavo pagaminto maisto, apipirkdavo, padėdavo tvarkytis.
Tą vakarą pas pensininką užsuko jo žentas. Rado užrakintas pirmame aukšte esančio uošvio buto duris, tačiau turėjo raktą ir atsirakino. Buto koridoriuje žentas išvydo šiurpų vaizdą: uošvis gulėjo nebegyvas, jo nugaroje stirksojo didelė virtuvinė šakutė. Netrukus apsižiūrėta, kad lavonas – be galvos, o šalia – keli kruvini peiliai, kuriais, spėjama, galva nupjauta.
Bute buvo išgertuvių pėdsakų. Kriminalistai įtaria, kad buto savininkas nužudytas plėšimo tikslu, nes bute viskas likę taip, tarsi būtų kažko ieškota. Greičiausiai – pinigų. V. Pečiulio kaimynai sakė jokių triukšmų name tądien negirdėję.
Rado miegančius
Įvykį pradėję tirti policininkai, gavę informacijos apie su V. Pečiuliu tądien matytus žmones, jau gerokai po vidurnakčio nuvyko į prie pat Marijampolės esantį Liudvinavo miestelį ir M. Lelešiaus motinos, kuri gyvena Marijampolėje, name rado miegančius įtariamuosius. M. Lelešius buvo sunkiai apgirtęs – 2,69 promilės alkoholio kraujyje, o jo bendrininkė K. Žolynaitė – vidutiniškai – 1,91 promilės. Abu, keikdami policininkus ir nerišliai šūkaliodami, iškart atsidūrė areštinėje.
Įtariamieji detaliau buvo apklausti tik kitą dieną, kai išsiblaivė. Jeigu jiedu nemelavo, M. Lelešius pensininką V. Pečiulį tą dieną matė pirmą kartą gyvenime – atėjo tik kaip K. Žolynaitės sugėrovas.
Pirminiais duomenimis, geraširdį buto savininką begirtaujant nužudė vienas M. Lelešius. Anot jo, K. Žolynaitė tuo momentu paprasčiausiai tūnojo kitame kambaryje (galbūt kraustė daiktus, ieškodama pinigų). Pati ji teigė, kad tuo metu buvusi išėjusi pirkti daugiau svaigalų. Tad gali būti, kad abu įtariamieji yra apsitarę, kaip liudyti.
Anot K. Žolynaitės, kai ji pamačiusi, kas padaryta, pensininką nužudęs M. Lelešius nepaleidęs jos iš akių – stipriai laikęs, kad neišeitų ir neiškviestų policijos, grasinęs ir jai taip pat padaryti.
Galvą įmetė į upę
Nužudęs pensininką, M. Lelešius nupjovė jam galvą. Įtariamasis vėliau to neneigė, tik negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė ir išvis kodėl smurtavo prieš senuką, kodėl jį nužudė, be to, tikino, kad viską prisimenąs lyg per miglą.
Nupjautą galvą žudikas įdėjo į raudoną pirkinių krepšį ir, vesdamasis bendrininkę iš buto, pasuko Šešupės link. Su į akis krentančiu raudonu krepšiu, kuriame buvo nužudytojo kūno dalis, jiedu paėjėjo apie kilometrą. Buvo dar šviesus paros metas, nes nužudytą uošvį žentas aptiko apie pusę aštuonių vakaro.
Prie upės, netoli pėsčiųjų tilto ties Marijampolės ligonine, M. Lelešius atsikratė nešulio – sakė neatsimenantis, ar įsviedęs krepšį su žmogaus galva į upę, ar krepšys pats jam iškritęs iš rankų, kai M. Lelešius, priėjęs per arti, įsmukęs į vandenį ir nelengvai iš jo išsikapstęs. Galvą Šešupėje narai surado tik trečiadienį.
Atsikratę pagrindinio įkalčio, abu girti bendrininkai taksi automobiliu, vairuotojui užstatę savo dokumentus, nuvyko į Liudvinavą, kur M. Lelešius pastaruoju metu gyveno minėtame motinos name. Šiaip jis su savo šeimos nariais mažai bendravo – jo lyg ir atsisakyta dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo. Parvykusi porelė dar išgėrė ir tuoj sugulė į bendrą lovą.
Sakė, kad gailisi
Įtariamieji tikino neplanavę nužudymo iš anksto. M. Lelešius tvirtino, jog smogdamas nenorėjęs nužudyti senuko, bet jau taip atsitikę. Neatmetama, kad šiedu nuolat girtaujantys perėjūnai tą dieną buvo pavartoję ir kvaišalų. Tai dar aiškinamasi.
K. Žolynaitė sakė, kad jai „labai gaila Vytuko“ – ne kartą jai padėjusio geraširdžio žmogaus.
Kol kas teisėsaugininkai nelabai linkę patikėti, kad žudiku pripažintinas tik M. Lelešius. Mat apie K. Žolynaitę atsiliepiama tik taip: vogti, plėšti ir žaloti žmones, visaip iš jų tyčiotis ir žeminti – tik tokie šios moters (beje, užaugintos dorų tėvų) pomėgiai.
Abiem įtariamiesiems bus skiriamos psichiatrijos ekspertizės, nes neįmanoma patikėti, kad žmogaus galvą gali nurėžti sveikos psichikos asmuo. Kol kas jiedviem pareikšti įtarimai tyčiniu nužudymu kankinant. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Tik faktai:
Itin žiaurių nužudymų, po kurių nužudytojo kūnas dar išmėsinėjamas, išniekinamas, vis daugiau – skerdikų geografija plečiasi.
Dar tik kelios savaitės praėjo nuo tragedijos Šiauliuose, kai S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės Viktorija Lietuvninkaitė (18 m.) ir Viktorija Vaitiekaitytė (18 m.) žiauriai nužudė bendramokslę Nedą R. (17 m.), o lavoną supjaustė ir išslapstė. Nužudytosios palaikai, nesuradus visų dalių, kremuoti ir palaidoti. Abi įtariamosios – už grotų.
Praėjusių metų birželį Klaipėdoje buvo rastas nužudytas kompiuterinės technikos remonto bendrovės „Vedlinės servisas“ vadovas Nikolajus T. (54 m.). Tai padarė kartu bendrovės patalpose girtavę jo pažįstami klaipėdiečiai Viktoras Moisejevas (45 m.) ir Vladimiras Sosulinas (50 m.). Siekdami pagrobti svetimą turtą, psichiatrų gydyti žudikai auką pasmaugė, tada peiliu nupjovė galvą, įdėjo į kibirą, užpylė akmens skalda, nuvežė į užmiestį ir įmetė į upelį.
2005 metų vasarą Šiauliuose buvo nužudytas pensininkas Juozas K. (69 m.). Jį nužudęs ir galvą nupjovęs Liutauras Dapkus (24 m.) vėliau buvo nuteistas 19 metų kalėti. Nupjautą galvą žudiko bendrininkas Aurimas Skerstonas nešiojosi polietileniniame maišelyje ir siūlė „išsivirti šaltienos“. Vėliau A. Skerstonas pats buvo nužudytas.
Taip pat Šiauliuose prieš trejeta metų Vytautas Pečiulis nužudė savo 59 metų tėvą Povilą, o po to lavoną supjaustė elektriniu peiliu.
2004-ųjų spalį kaunietis Ričardas Ivanovas (24 m.), atsiviliojęs į nuošalią vietą nepažįstamą kaunietę Danguolę D. (19 m.), per skelbimus ieškojusią auklės darbo, ją pasmaugė, nupjovė galvą ir užkasė. Viename prekybos centre mėsininku dirbęs ir po žmogžudystės „Kauno skerdiku“ pramintas šeimos vyras R. Ivanovas nuteistas kalėti 18 metų.
2006-ųjų balandį Rokiškio rajone, Lailūnuose, galvą savo 67 metų motinai nupjovė ne kartą psichiatrinėje ligoninėje gydytas 40 metų sūnus Egidijus.
2008-aisiais Škotijoje imigrantas iš Lietuvos Aleksandras Skirda, kad iš išgautų banko kortelių kodus, kankino ir nužudė Jolantą B. (35 m.), o jos kūną supjaustė dalimis. Kai nužudytosios galvą rado mažametės sesutės, Škotijoje kilo baisus triukšmas ir pasipiktinimas lietuviais. Žudikui teismas paskyrė kalėti 20 metų.
Irena ZUBRICKIENĖ
