Daugiausia dėmesio šioje apžvalgoje bus skirta Vilniaus savivaldybės ir Liberalų ir centro sąjungos problemoms, kitus putojančius ir kunkuliuojančius įvykius, tokius kaip sudužusio rusų naikintuvo istorija, Mažeikių naftos akcijų pirkimas - pardavimas ar galų gale Europos krepšinio čempionatas, paliekant fone.
Krepšinio čempionate mūsų komanda galėjo pasiekti ir daugiau, bet jauni žaidėjai per svarbiausias rungtynes nesugebėjo įveikti psichologinio barjero. Psichologija sporte reiškia išties daug - iškalbingas faktas, kad ir moksleiviai, ir profesionalūs sportininkai baudas krepšinyje dažnai mėto panašiu taiklumu.
Psichologinės ištvermės Lietuvai prireiks sprendžiant problemas, kilusias Šakių rajone sudužus rusų naikintuvui. "Lietuva ne viena katastrofos akivaizdoje, teigia JAV ambasadorius" - šią savaitę pasirodžiusi tokia naujienų agentūros pranešimo antraštė, rodos, byloja apie tai, kad katastrofa ištiko Lietuvą, o ne rusų naikintuvą. Ir išties, Rusijos diplomatai bei žiniasklaida žaibišku greičiu taip sustygavo šį incidentą, kad Lietuva, rodos, dėl kažko liko kalta, nors pati Rusija, pasak vieno mūsų diplomato, mėto čia lėktuvus ir raketas. O šiaip rekomenduočiau mūsų politologams, nuėmusiems gausų knygų derlių po prezidento R. Pakso skandalo, įsigilinti į šią konkrečią ir kartu šakotą istoriją, kuri gali būti aprašyta kaip klasikinis informacinio karo pavyzdys. Savo ruožtu Lietuva turi pasinaudoti šiuo iš dangaus nukritusiu šansu ir internacionalizuoti mūsų oro ir kitokios apsaugos problemą, atkreipti NATO ir tarptautinės bendruomenės dėmesį taip pat ir į perdėm militarizuotą Kaliningrado sritį.
Tuo tarpu Lietuvos vidaus politinio gyvenimo bene svarbiausias įvykis - toliau didėjantis skilimas Liberalų ir centro sąjungoje, kurį dar labiau išryškino Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno priešlaikinis pakeitimas: vietoj partijos pirmininką A. Zuoką remiančio A. Čapliko frakcija išrinko A. Kašėtą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_307690). Grimztančios į nesutarimų liūną partijos likimas turi rūpėti mums visiems, nes Liberalų ir centro sąjunga yra viena iš svarbiausių Lietuvos partijų, kurios žlugimas turėtų neigiamų pasekmių visai Lietuvos partinei sistemai. Kas gi vyksta šioje partijoje? Ne paslaptis, kad abi pusės nesutaria ne dėl idėjų, ne dėl to, kaip spręsti opias Lietuvos problemas, o dėl skirtingo partijos pirmininko A. Zuoko veiklos vertinimo.
Kaip žinia, A. Zuoko veiklos vertinimas parūpo ir visam Seimui. Įtarimus dėl korupcijos Vilniaus savivaldybėje tirianti Seimo laikinoji komisija šią savaitę lankėsi Generalinėje prokuratūroje, kur gilinosi į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir knaisiojosi po vadinamąją bendrovės "Rubicon group" juodąją buhalteriją (http://www.omni.lt/index.php?base/z_307365). Šios Seimo narių žvalgytuvės buvo pažymėtos tragikomišku nesusipratimu, kai vienas Seimo narys toje buhalterijoje atrado savo pavardę ir lyg suklastotą, lyg ir teisingą jam kažkada pagal kontraktą išmokėtą sumą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_307957). Šis epizodas, akimirksniu apaugęs naujomis insinuacijomis ir spėliojimais, tik dar kartą patvirtino, kad Seimo nariai ieško, ko nepametę, ir dirba ne savo darbą. Turbūt mažai kas tiki, kad Seimo komisija atskleis paslaptingą Abonento istoriją, padarys išvadas už prokuratūrą ir teismus (http://www.omni.lt/index.php?base/z_305804). Greičiausiai tai tebus dar viena proga neypatingai švariems politiniams žaidimams. Taip pat tiesa, kad ne Seimo reikalas prižiūrėti savivaldybių darbą. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės istorija išties atskleidė daug mūsų šalies politinės sistemos ydų, tad ir Seimo nariams, ir kitiems valstybininkams, užuot žaidus čia jau minėtus abejotinus politinius žaidimus, derėtų pasukti galvą dėl rimtesnių, kardinalių dalykų.
Pradėkime nuo pradžių. Ne, negalėtume tvirtinti, kad Vilniaus meras A. Zuokas įvykdė nusikaltimą. Kita vertus, iš paviešintų telefono pokalbių ir kai kurių kitų požymių galima susidaryti įspūdį, kad Vilniaus merui “Rubicon group” vadovas A. Janukonis nėra tik vienas iš daugelio verslininkų - jų ryšiai artimesni. Kaip žinia, Vilniaus savivaldybė su "Rubicon group" sudarinėja milijonų litų vertės sandorius, todėl klausimas, ar meras šioje keblioje padėtyje sugeba elgtis principingai ir bešališkai, yra pagrįstas. Matyt, taip mano ir Prezidentas V. Adamkus, netiesiogiai pareiškęs, kad nepasitiki A. Zuoku, kuris, beje, buvo svarbiausias jo rinkimų kampanijos strategas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_280427).
Aksioma, kad politikams keliami aukštesni reikalavimai, nei paprastiems piliečiams. Politikui ne visada tinka klausti - kur įrodymai? Manau, tai puikiai žino ir pats meras A. Zuokas. Galų gale, Vakarų politikai, ant kurių krinta įtarimų šešėlis, atsistatydina dėl labai praktiškos priežasties - jie nenori pakenkti savo partijai. Beje, kartu tai yra ir vienas iš būdų išlikti politikos arenoje - orus pasitraukimas ir toks pat orus sugrįžimas migloms išsisklaidžius. Tuo tarpu A. Zuokas laikosi įsikibęs kėdės, nors kiekviena diena, aštrėjant vidaus nesutarimams, drebina, gramzdina, žlugdo jo partiją. Beje, "maištininkai" - vieni iš labiausiai patyrusių ir žinomų partijos narių. Grimzta ir pats politikas, kuriam vis sunkiau išlaikyti orumą. Gali būti, kad A. Zuokas, nors jam buvo pranašautas net ir Prezidento krėslas, užkerta sau ateities kelius politikoje. Įvertinus šias aplinkybes galima spėlioti, kad A. Zuokui būtinai reikia būti meru dabar, šiomis dienomis, o ne po metų, dvejų, trejų. Tačiau kodėl?
A. Zuokas stiprus viešuosiuose ryšiuose ir dažnai paįvairina šį pasaulį savo išmonės inkrustacijomis. Partijos bičiulius paskutiniame Liberalų ir centro tarybos posėdyje mėgino paveikti "Power Point" prezentacija su "Pink Floyd" "Sienos" vaizdais ir kažkam taikomomis užuominomis, garsiojo disko vaikų chorui traukiant "Mother, do you think they'll try to break my balls?" - "Mama, ar tu manai, kad jie sutraiškys mano sėklides?" Buvo demonstruojama ir ištrauka iš vienos televizijos laidos, kurioje rusų astrologas Pavelas Globa pranašavo, jog A. Zuokas taps Lietuvos premjeru. Įdomu, kodėl ne Prezidentu?
Beje, 1994 m., P. Globai atvykus į Lietuvą, padėjau į stalčių laikraščio iškarpą su jo pranašystėmis. Nepatikėsit, bet pageltęs laikraščio lapelis su P. Globos interviu dabar man prieš akis. Tuo metu P. Globa, prisistatęs kaip Ukrainos Prezidento L. Kravčiuko asmeninis astrologas, pranašavo, kad Lietuvos 1997-1998 m. laukia diktatūra, kuri truks apie ketverius metus. Maždaug tuo pat metu turėjo įvykti katastrofa Ignalinos AE antrajame bloke, o apie 2001 m. turėjo prasidėti III pasaulinis karas, į kurį esą turėjo įsivelti NATO bloko ir Rytų šalys, todėl P. Globa patarė Lietuvai nestoti į NATO. Taigi bent jau aš P. Globa nelabai tikiu, nors politikuojantys pranašautojai, net ir po Prezidento R. Pakso istorijų, pasirodo, vis dar madingi.
Šiaip ar taip, tauta amžinai liks dėkinga A. Zuokui už dangoraižius, oranžinius dviračius ir kinų gimnastiką, o, svarbiausia, už grąžintą pasitikėjimą savo jėgomis. Tačiau kas per daug, tas nesveika, rodos, mano tauta, ir dauguma piliečių jau pasisako už mero atsistatydinimą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_304279). Tačiau Vilniaus miesto taryba dirba pavydėtinai darniai ir toliau tęsia sandorių su "Rubicon group" liniją . Kaip tai gali vykti? Juk Liberalų ir centro sąjungos frakcija taryboje anaiptol neturi daugumos, o ir jos ne visi nariai balsuoja "teisingai". Čia reikia prisiminti, kad liberalcentristai Vilnių valdo koalicijoje su socialdemokratais. Kaip politiniams priešininkams pavyksta taip gerai sutarti tokioje nelengvoje ir dviprasmiškoje situacijoje, kai opozicijos bendražygius paliko net konservatoriai? Seimo liberalcentristų frakcija kasdien paskelbia bent po tris pareiškimus, aštriai kritikuojančius Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, užtat Vilniaus taryboje nesutaikomi politiniai oponentai pamiršta visus nesutarimus ir vieningai triūsia vilniečių labui. Mums juk įprasta, kad pozicija ir opozicija valgo vieni kitus be duonos ir be druskos, o čia socdemai staiga įgijo tikros šventojo kantrybės, atsispiria gundymui pasinaudoti kuoka, kuri ranka pasiekiama. O gal paaiškinimas kitas? Sakoma, kad A. Zuokas neblogai sutaria su premjeru ir socdemų lyderiu A. Brazausku, ir nebūtinai diskutuojant ideologiniais klausimais.
Galiu numanyti ir kitą paaiškinimą, kuriam turiu net šiokių tokių įrodymų, nors jų specialiai ir neieškojau. Rugsėjo 20 d. "Žinių radijo" diskusijų laida "Raktas" buvo skirta nežabotų statybų Vilniuje problemai. Apie jas kalbėjo ir į laidą paskambinęs miesto tarybos narys, opozicijoje valdančiajai tarybos daugumai esantis liberalas demokratas Č. Kaminskas. Į laidą paskambino ir Vilniaus mero patarėja R. Vingevičiūtė, kuri, komentuodama tarybos nario pasisakymą, dėstė, kad Č. Kaminską ne kartą mačiusi einant pas merą derinti asmeninių klausimų, todėl jam esą neetiška kalbėti šia tema. Iš šios laidos supratau, kad miesto tarybos darbe net neslepiant siejamas asmeninių klausimų derinimas ir tarybos narių pozicija opiais sostinei klausimais. Jeigu tokie priminimai tarybos nariui skelbiami radijo bangomis, tai kas vyksta šiek tiek mažiau oficialioje aplinkoje? Be to, atlikus paprastą loginę operaciją galima daryti pagrįstą spėjimą, kad jei dažnai "asmeninius klausimus derina" vargšas opozicijos atstovas, tai pozicijos atstovas "klausimus derina" dar dažniau ir, reikia manyti, sėkmingiau. Žinant, kad Vilniaus m. taryboje 51 narys, galima numanyti, kad durys pas merą neužsiveria, todėl nenuostabu, kad meras neturi laiko priimti visuomenės atstovus. Pastaruoju metu Žvėryno bendruomenė kuria naują judėjimą Vilniaus gynimo frontą. Ar demokratišku ir atviru save skelbiančiam merui nerūpi, kaip jo mieste mezgasi pilietinės visuomenės pradmenys, ir nuo ko bendruomenės ruošiasi ginti miestą? Minėtoje laidoje mero patarėja R. Vingevičiūtė, atsakydama į bendruomenės priekaištus, kad jos atstovams savivaldybėje užverti keliai, paaiškino nedviprasmiškai: jei kas nepatinka - kreipkitės iškart į teismą. Teismai nepripažįsta piliečių teisės ginti viešąjį interesą ir nepriima pareiškimų, išskyrus aplinkos apsaugos sritį, gūžčiojo pečiais Vilniaus gynimo fronto atstovai.
Priėjome prie svarbiausio klausimo - kaip Lietuvoje funkcionuoja savivaldos sistema? Nustatant, kad į tarybas gali būti išrinkti tik partijų sąrašų atstovai, buvo aukojama nemaža demokratijos dalis: į tarybas negali patekti nepriklausomi kandidatai, be to, atskiros vietovės neturi savo išrinktų tarybos narių. Buvo teigiama, kad šiuos trūkumus atsvers išmintinga partijų politika ir, svarbiausia, bus aiški atsakomybė už tarybų priimamus sprendimus. Tačiau išėjo taip, kad demokratijos ir politinio gyvenimo pamokos, kurias duoda tarybos vietos gyventojams, kažin ar yra veiksmingos, nes tarybose dažnai sudaromos neįtikėtinos, politologiškai nepaaiškinamos koalicijos, kartais į jas priimant, kaip žinia, ir partijas su ekstremizmo ir populizmo kvapeliu. Čia esama pasiaiškinimo: nėra iš ko rinktis, o tarybos turi dirbti. Tačiau kyla kitas klausimas: kas prisiima atsakomybę už savivaldybių tarybų, šiuo atveju - už Vilniaus miesto tarybos sprendimus? Įdomu, kad už sandorius su "Rubicon" pasisakanti koalicija sudaryta visai ne partiniu principu. Jai priklauso dalis liberalcentristų, dalis socialdemokratų, dalis konservatorių, dalis smulkesnių frakcijų atstovų. Tik vienintelės Tėvynės sąjungos prezidiumas išreiškė savo principingą poziciją šiuo klausimu, tačiau kažkodėl prireikė net trijų mėnesių, kol keli jos nariai buvo sugėdinti ir pasitraukė iš miesto tarybos frakcijos.
Taigi Seimo nariai, varstantys STT duris, iš tikrųjų ne ten ieško rakto nuo Vilniaus tarybos paslapčių. Tiesą sakant, jo nereikia ieškoti toli, jis čia pat - tame pačiame Seime, mūsų partinio gyvenimo verpetuose.
