Prezidento patarėjų siūlomas liustracijos proceso pratęsimas ne tik kertasi su elementaria logika, gresia dideliais moraliniais ir finansiniais nuostoliais Lietuvai, bet ir leidžia įtarti, kad grupei draugų rengiama "indulgencija".
Prezidentas Valdas Adamkus pateikė Seimui vadinamojo liustracijos įstatymo pataisą, kurioje siūlo pusei metų pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą. Mane nustebino Prezidentūros teisininkų kompetencijos stoka. Atrodo, kad jie neskaito tarptautinių konvencijų. Galima pagalvoti, kad grupei draugų norima suteikti indulgenciją išvengti viešumo.
Kartais girdime kalbų, kad liustracija yra bausmė, bet taip visuomenė yra klaidinama, – tai nėra bausmė. Visuomenė privalo žinoti, kas buvo kas sovietmečiu: kas dirbo okupantui, dėjo pastangas, kad Lietuvos valstybė nebūtų atkurta ir persekiojo tuos, kurie, rizikuodami kartais ir gyvybe, siekė valstybės atkūrimo. Apribojimai KGB bendradarbiams, kaip ir pati liustracija, nepriklauso baudžiamosios teisės sričiai. Šie apribojimai yra iš Konstitucijos išplaukiantys žmogaus teisių ribojimai, nustatyti įstatymu nacionalinio saugumo interesais asmenims, kurių elgesys kelia abejonių dėl jų lojalumo valstybei.
1999 m. kovo 4 d. nutarime (dėl apribojimų KGB darbuotojams) Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad liustracijos proceso metu taikomi įstatymo nustatyti apribojimai „nėra baudžiamojo poveikio priemonės. Jie apskritai nėra kokios nors atsakomybės forma. Tai yra teisės laisvai pasirinkti darbą apribojimai, kuriuos nulemia darbo sritis, pobūdis, specifika. ... Todėl jų taikymas nėra susijęs nei su baudžiamaisiais procesiniais santykiais, nei su teisingumo vykdymu. Įgyvendinant Įstatymą buvę VSK (Valstybės saugumo komiteto. S.P.) kadriniai darbuotojai (tinka ir bendradarbiams) nėra pripažįstami įtariamaisiais, nėra suimami ar sulaikomi, jų bylos tyrimas - ne baudžiamasis persekiojimas, todėl Įstatymo 2 straipsnyje numatytų apribojimų taikymas nėra baudžiamojo proceso dalykas. Taip pat ir VSK darbuotojo pranešimas apie savo buvusią veiklą nevertintinas kaip savęs apkaltinimas.“
Kas atsitiktų, jeigu padarytume taip, kaip siūloma naujuoju projektu?
Tokio naujo termino nustatymas liudytų nerimtą Lietuvos politiką dėl liustracijos ir įstatymo pažeidimų toleravimą bei jų laiminimą. Kiltų klausimas, kokia liustracijos prasmė, jeigu valstybė, kartą jau nustačiusi terminą prisipažinti buvusiems KGB bendradarbiams, praėjus šiam terminui nustato naują terminą asmenims, kurie dėl savo kaltės praleido pirmąjį terminą. Matyt, taip būtų daroma tik tam, kad palengvėtų Liustracijos komisijos darbas. Tada gal apskritai liustracijos atsisakyti, jei jos procesas valstybei per sunkus ir ji nustato vis kitokias šio proceso sąlygas, valstybė nėra nusiteikusi rimtai šio proceso vykdyti. Juk asmenys, kurių lojalumas valstybei abejotinas dėl praeityje buvusio bendradarbiavimo su KGB, turėjo vieną galimybę savo lojalumą įrodyti prisipažindami per 6 mėnesius. Tai tikrai pakankamas laikas. Daliai neprisipažinusiųjų jau taikomi apribojimai. Tuo tarpu, jeigu staiga Seimas sugalvotų paskatinti tuos, kurie nenorėjo savo lojalumo įrodyti ir per nustatytą terminą neprisipažino, – būtų sudaryta papildoma galimybė prisipažinti asmenims, kurie kartą jau nepasinaudojo tokia galimybe. Manyčiau, kad vien tai, jog tokie asmenys kartą per pakankamą laiką neprisipažino, liudija, kad jų nuostatos iš esmės nepakito, – jie tebėra nelojalūs Lietuvos valstybei, nes apie priešingą valstybei veiklą neprisipažino, kai tokia galimybė buvo suteikta. Nelojalių asmenų skatinimas kelia pagrindinį klausimą, kokią prasmę tada turi nelojaliųjų liustravimas, jeigu pats nelojalumo faktas (neprisipažinimas) nelaikomas blogiu.
Norėčiau Prezidentūros teisininkų dėmesį atkreipti į LR Konstitucijos 29 str. apie asmenų lygiateisiškumo principą ir į Europos žmogaus teisių konvencijoje 14 str. įrašytą nediskriminavimo principą. Pagrindinis teisinis naujo termino nustatymo trūkumas būtų tokios nuostatos prieštaravimas konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnis) ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintam nediskriminavimo principui (Konvencijos 14 straipsnis). Juk būtų sukurta nepagrįsta privilegija tiems nelojaliesiems, kurie neprisipažino per nustatytą laiką, bet jų bylos dar nenagrinėtos Liustracijos komisijoje ir dar jiems netaikomi apribojimai. Tuo tarpu tie neprisipažinusieji, kurie jau liustruoti (yra paskelbti ir apribojimai jiems taikomi) patektų akivaizdžiai į blogesnę padėtį pirmųjų (dar neliustruotų) atžvilgiu. Taigi be jokio teisėto ir pagrįsto kriterijaus tai pačiai neprisipažinusiųjų grupei priklausantys asmenys būtų traktuojami skirtingai ir jų teisinė padėtis būtų kitokia, – vieniems apribojimai jau pritaikyti ir jiems jų panaikinti negalima, o kiti turėtų papildomą galimybę apribojimų išvengti. Siekiant panaikinti tokią diskriminaciją, būtų nebent vienas kelias – apskritai panaikinti apribojimus tiems, kuriems jie jau taikomi, tačiau tada liustracija iš viso prarastų prasmę.
Kita vertus, reikėtų būti visišku neišmanėliu, jeigu tokioje situacijoje jūs, jeigu esate paskelbtas kaip buvęs KGB bendradarbis, nesikreiptumėte į Europos žmogaus teisių teismą, nes jūs, lyginant su tais, kurie gali prisipažinti iš naujo, nors iki šiol vengė tai daryti, atsiduriate nelygiose sąlygose. Jūs tas bylas laimėsite, o ieškiniai turėtų būti nemaži, ir Lietuvai tai kainuotų nemažus pinigus. Dar blogesnis dalykas yra tai, kad kyla teisės Lietuvoje klausimas. Išeitų, kad galima nevykdyti įstatymų, nes ateis laikas, kai nuo atsakomybės tau bus atleista. Tokia praktika yra labai negera.
Priėmus Prezidento siūlymą, žmonės, kurie buvo paskelbti bendradarbiavę su sovietiniu KGB ir laimėtų teismus prieš Lietuvos valstybę, turėtų teisę dirbti valstybinėje tarnyboje, netgi dirbti su valstybės paslaptimis. Ir dar turėtume už tą laiką, kai jie buvo neva diskriminuojami, sumokėti.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad negalima nustatyti naujo termino (vadinamojo termino pratęsimo, nors iš tiesų tai būtų būtent naujas terminas, nes senasis jau yra seniai praėjęs) prisipažinti KGB bendradarbiams.
Kas atsitiko su prezidento patarėjais, ir ypač teisės klausimais, nes jų Prezidentui siūlomos pataisos kertasi netgi su elementaria logika. Susirūpinimą kelia dar ir tai, kad šis siūlymas galimai "padėti išsiplauti draugams" atsirado po to, kai Seimas iškėlė klausimą, ar diplomatinėje tarnyboje nėra asmenų, kurie galimai nuslėpė bendradarbiavimą su KGB.
Saulius Pečeliūnas yra Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
