Biochemikė, aplinkosaugininkė, Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė gyvena saulės architektūros name. Ekologinę statybą ir energetiką populiarinanti moteris idėjomis sutiko pasidalyti su mūsų skaitytojais.
Gyvenamoji aplinka veikia sveikatą
— Kada pradėjote domėtis atsinaujinančia energija, efektyvesniu energijos naudojimu?
— Kai tapau biochemijos studente, lygiagrečiai studijoms universitete ėmiau mokytis liaudies, netradicinės bei rytiečių medicinos.
Besimokydama biochemijos supratau, kad žmogaus sveikata didžia dalimi priklauso nuo aplinkos kokybės. Nustatyta, kad apie 30 procentų šiuolaikinių pastatų neigiamai veikia žmogaus sveikatą dėl daugialypio poveikio, vadinamojo „sergančio namo sindromu“. Cheminės medžiagos (dėl sintetinių dažų, lakų, daiktų), elektrostatiniai, elektromagnetiniai laukai, triukšmas paveikia žmogų ir gali sukelti galvos skausmą, alergijas bei kitas neigiamas organizmo reakcijas į aplinką.
— Todėl savo veiklą susiejote su ekologiška statyba?
— Supratau, kad norint stiprinti žmonių sveikatą, svarbu pasirūpinti, kokioje aplinkoje jie gyvena, kokia bendra ekologinė Žemės situacija.
Egzistuoja mokslininkų grupė, palaikanti hipotezę, kad Žemė yra vienas gyvas organizmas, o visos gyvos būtybės yra vieno organizmo dalys, tampriai susijusios tarpusavyje.
Tapusi aplinkosaugininke savo veiklą susiejau su ekologiška statyba ir atsinaujinančiais energijos ištekliais. Statyba ir energetika — tai labai svarbios ekonomikos sritys, tačiau tai ir didžiausią poveikį aplinkai darančios žmonijos veiklos.
Nustatyta, kad pastatuose (eksploatavimui, statybai) sunaudojama apie 50 procentų energijos, 25 procentai miško derliaus, 40 procentai išgaunamų pasaulyje medžiagų, 17 procentų gėlo vandens. Europoje statybų pramonė yra didžiausias žaliavų naudotojas, ir stambiausias atliekų gamintojas (apie 40 procentų visų atliekų srauto).
Kadangi žmonija neturi antros Žemės, į kurią galėtų išsikelti, o esami ištekliai beveik išnaudoti (žaliavos ir tinkama aplinkos kokybė), būtina imtis priemonių, nemažinant komforto sąlygų statyti efektyviau. Tai — statybos iš vietinių ir atsinaujinančių medžiagų technologijos, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. Siekiant sumažinti globalų klimato kitimą, efektyviausios, mažiausiai kainuojančios investicijos yra pastatų sektoriuje.
Šildo saulė
— Kokiame name jūs pati gyvenate?
— Aš gyvenu saulės architektūros pastate, kurį sukūrėme kartu su vyru. Prieš 19 metų dar būdami studentai sumanėme pasistatyti namą ir tarp savo draugų neradę architektų, žinančių, kas yra pasyvusis saulės namas, kūrybos ėmėmės patys. Saulės architektūros principus išsiaiškinti buvo nesunku, juolab, kad vyras — fizikas, tačiau naudoti vietines statybines medžiagas drąsos nepakako.
Norėjome statyti iš plaušamolio, nes sklype molio buvo daugiau nei pakankamai, bet niekada nebuvome matę, kaip tai daroma, ir namas tapo mūrinis (lietuviškos plytos bei blokeliai).
O pjuvenos, dezinfekuotos moliu, buvo panaudotos tik kaip šiluminė izoliacija (10 centimetrų sluoksnis). Vėliau taip pastatytą namą teko papildomai apšiltinti. Tiesa, viena siena buvo padaryta iš pjuvenų bei molio mišinio ir puikiai išsilaikė — tuo galėjome įsitikinti, kai sieną išgriovėme, nusprendę vietoje jos įrengti langus vietoje ir terasą.
Taip padidinome saulės langų kiekį. Supratome, kad mūrinės sienos išgriauti nebūtume galėję, be to, tai būtų brangiai kainavę ir veiktų aplinką, o pjuvenų molio sieną panaudojome sklype.
— Ar esate patenkinta savo saulės namu?
— Saulės architektūra labai pasiteisino, daug sutaupome saulėtomis rudens ir pavasario dienomis. Kartais ir žiemą nebūtina šildytis, nes patalpas prišildo tiesioginiai saulės spinduliai.
— Kokiais dar namais žavitės?
— Prieš kelerius metus tapau šiaudinių namų populiarintoja. Dabar namą statyčiau iš šiaudų ryšulių. Tokia statyba puikiai dera ir su saulės architektūra — molio tinkas, kuris būtinas šiaudiniame name, be kitų naudingų savybių yra geras šilumos akumuliatorius.
Šiuo metu ruošiu vietą šiaudiniam meditacijų nameliui. Pamatai iš padangų — jau padaryti.
Pasaulyje populiarinama saulės energetika
— Neseniai grįžote iš Vokietijoje vykusio 30— ojo pasaulinio saulės kongreso. Kokios idėjos ten išsakytos?
— Nuo 1954— ųjų kas antri metai šiuos kongresus organizuojanti Tarptautinė saulės energetikos draugija yra pirmoji ir didžiausia pasaulinė organizacija, dirbanti atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Šis kongresas — svariausias mokslinis renginys pasaulyje, populiarinantis saulės energetiką. Į Kaselį atvyko apie 700 dalyvių iš 60 pasaulio šalių.
Kongreso temos — Saulės pastatai (architektūra ir technologijos, statybinės medžiagos ir jų komponentai, nulinės energijos pastatai, natūralus apšvietimas), efektyvus energijos vartojimas ir energijos kaupimas pastatuose, saulės šildymo ir vėsinimo sistemos, atsinaujinančių energijos išteklių elektros energija (fotoelektros technologijos, koncentruotoji fotoelektra, terminės elektros energijos technologijos, vėjo energija, integracija į elektros tinklus, cheminiai procesai, energijos kaupimas), energetika kaimo vietovėse (saulės energijos naudojimas maisto pramonėje, elektifizacija ir atsinaujinančių išteklių projektai, saulės energijos išteklių tyrimai, atsinaujinančių išteklių energetika ir visuomenė (strategijos ir politika, tarptautinės apžvalgos, saulės miestai, švietimas).
— Ką naujo sužinojote ir kaip šias žinias galima pritaikyti Lietuvoje?
— Saulės energetika — tai ateitis. Ši technologija nuolat pinga, o saulės pastatai niekada nebuvo brangesni už įprastus, nors savininkui leidžia sutaupyti 30 — 100 procentų šildymo sąnaudų.
Saulės energetikos nauda visuomenei akivaizdi: tai visų pirma tokios globalios problemos, kaip klimato kaita, sprendimas ir prevencija, naujos darbo vietos, naujos pramonės ir verslo sritys, finansinių išteklių taupymas, poveikio aplinkai mažinimas, teigiamas poveikis žmonių sveikatai, nauda vietinei ekonomikai.
Manau, kad šia sritimi turėtų domėtis ne tik energetikai, bet ir architektai, konstruktoriai, statybų projektų vystytojai, nes nuo 2020 metų pastatas be saulės energijos technologijų ne tik nebeįsivaizduojamas, bet ir „nelegalus“. Naujoji ES pastatų energinio naudingumo direktyva įtvirtino, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus, kai visa ar didžioji energijos dalis pagaminama pastate, nuo 2018 metų bus taikomas statant viešuosius pastatus, o nuo 2020-ųjų — ir gyvenamuosius bei komercinės paskirties pastatus.
— Kokia užsienio šalių patirtis nustebino?
— Stebina vokiečiai. Nors Vokietijoje saulės energijos vidutiniškai šalies mastu mažiau, nei Lietuvoje (saulės energijos kiekis ir aplinkos temperatūra — skirtingi dalykai). Tačiau Vokietijos pasiekimai saulės energetikos srityje — stulbinantys. Pavyzdžiui, instaliuoti saulės fotoelementai sudaro 25 GW galingumą (palyginkime: Ignalinos AE vieno bloko galingumas buvo 1 GW).
JAV tyrėjų duomenimis, nuo 2010 metų nuolat pinganti saulės fotoelektros kaina susilygino su naujai statomos atominės energetikos kaina, kuri ir ateityje brangs.
Skaičiuojama, kad bendras šilumai gaminti naudojamų saulės kolektorių plotas Europos Sąjungos šalyse užima 32,6 milijono kvadratinių metrų.
Šioje srityje pirmaujančioje Vokietijoje 1000 gyventojų tenka beveik 874 kvadratiniai metrai saulės kolektorių ploto.
Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, saulės energetika — tai nauja pramonės šaka, ne tik vartojimas.
Lietuvoje statomos fotoelementų gamyklos, vienoje jų planuojama pagaminti saulės elementų ir modulių, kurių bendra galia sieks iki 100 MW kasmet. Nors ši gamyba skirta eksportui, sustiprinus saulės energetikos rinką Lietuvoje, galima būtų sekti Vokietijos pavyzdžiu ir vartojant.
Irena Budrienė
