„Aš pats stebėjau nuostabias Šiaurės pašvaistes virš Šiaulių“, – pasakojo šiaulietis fizikas ir astronomas Vacys Jankus. Dangaus puošmena atsirado dėl magnetinės audros, kurią sukėlė žybsnis Saulėje. Astronomų teigimu – tai natūralu. Medikų nuomone, gamtiniai reiškiniai veikia žmogaus sveikatą, ypač psichiką.
Šiaurės pašvaistė virš Šiaulių
Sekmadienį Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyr. metodininkas fizikas ir astronomas Vacys Jankus stebėjo Šiaurės pašvaistę virš Šiaulių apie pusę devynių vakaro: „Kaip didžiuliai prožektoriai kilo į viršų, keitė spalvas: iš pradžių elektrinė, paskui perėjo į žalsvą, rausvą. Po to persiskyrė ir išnyko.“
Šiaurės pašvaistė susidaro, kai Saulės chromosferoje vyksta išsiveržimas – išmetami didžiuliai protuberantai, t. y. karštos plazmos kilpos virš Saulės paviršiaus.
„Milijardai tonų mažų elektringų dalelių keliauja Žemės link apie tris dienas. Tada pasiekia viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius, juos pradeda jonizuoti. Dėl kilusios magnetinės audros mes matome spalvas“, – aiškino mokslininkas.
Dažniausiai šios dalelės kaupiasi ties Šiaurės ir Pietų ašigaliu, bet jei išsiveržimas didelis, pasiekia ir mūsų platumas. Lietuvoje šis reiškinys stebimas retai.
„Prieš trejus metus per Kalėdas pašvaistė plevėsavo kaip vėliava virš pietinio Šiaulių rajono. Per Kūčias esu matęs dvi sidabrinės spalvos pašvaistes, plaukiojo kaip debesiukai“, – prisiminė V. Jankus. Šiaurės pašvaistės geriausiai matomos žiemą, rudenį, nes tada dangus tamsesnis.
Magnetinės audros veikia ryšius?
Veikiant Saulės plazmos srautams išprovokuojami Žemės magnetosferos svyravimai. Jie gali sutrikdyti radijo ryšį, elektros energijos tinklus.
Vakar sutriko banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kanalai. Tinklo įranga triko ir penktadienį. „Swedbank“ Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė sakė negalinti patvirtinti, jog problemas sukėlė būtent magnetinė audra.
„Mes informuojame, jog sutriko ryšio įranga. Buvo pastebimi iki 10 minučių trukmės interneto banko, mokėjimo kortelių, bankomatų veiklos trikdžiai tarp 9.30 ir 12 valandos“, – komentavo banko atstovė, atsiprašydama klientų už nepatogumus.
Jaučia nerimą ir dirglumą
Tuo, kas vyksta visatoje ir aplink mus, turi įtakos žmonių sveikatai – įsitikinęs Šiaulių miesto Dainų psichikos sveikatos centro vedėjas, psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.
Medikai pastebi, kad esant magnetinėms audroms ir kelias dienas prieš jas žmogaus organizmas reaguoja – pakyla kraujospūdis, padaugėja širdies priepuolių, trinka širdies ritmas, padidėja nervinė įtampa, pagausėja nelaimingų atsitikimų.
V. Bartkevičius atkreipia dėmesį, jog per priešpilnį ir mėnulio pilnatį dažniau kreipiasi pacientai su migreniniais galvos skausmais, galvos svaiguliu, jiems sunkiau sukaupti dėmesį, skundžiasi padidėjusia įtampa, nuotaikų kaita, tampa dirglesni, agresyvesni. Jautresnės nervinės sistemos žmonėms pasireiškia miego sutrikimai.
„Vadinamosios „vilko valandos“ – nuo 3 iki 5 valandos ryto. Žmogus pabunda, nebeužmiega, nežinia kodėl jaučia nerimą. Tai išprovokuojama ir mėnulio aktyvumo“, – sakė gydytojas.
V. Bartkevičius prisiminė atvejį, kai į jį kreipėsi sutrikusi moteris. Pacientei kerpantis nagus iš rankų išsprūdo žirklutės, bet ne nukrito ant žemės, o prikibo prie kūno, kaip prie magneto.
Pasak gydytojo, visas žmogaus organizmas apsuptas magnetinio lauko, todėl jį veikia išorės veiksniai.
Visų gamtos paslapčių nežinome
V. Bartkevičius pataria žmonėms stebėti savo organizmą, „įsijungti“ savisaugos instinktą.
„Negalima visiškai atsiriboti nuo gamtos reiškinių. Jeigu gyvūnija tokių dalykų nemokėtų perprasti, suvokti, jai grėstų išlikimo klausimas. Taip ir žmonių proprotėviai, nors ir neturėjo kompiuterių, meteorologinių prognozių, bet sugebėdavo orų pokyčius pajusti“, – svarstė V. Bartkevičius.
Pasak jo, nė vienas skeptikas nėra tvirtas savo žinojime. Reikėtų pagalvoti apie tai, kad gamta mums dar neatvėrė visų savo paslapčių.
„Esame gamtos vaikai, nors jai ir nemažai pasišiukšlinę. Turėtume labiau su ja draugauti, o dabar iš gamtos daugiau meilės nei iš mūsų“, – sakė specialistas.
Už miesto – stebėti kometos
Šiuo metu saulei nusileidus Lietuvoje galima grožėtis kometa Panstarrs. Tai vadinamoji neperiodinė kometa, kuri prie Saulės dar kartą priartės tik po 100 000 metų.
Astronomas V. Jankus pataria kometą stebėti atokiau nuo miesto šviesų, pro nedidelius žiūronus. Esant geram matomumui, ją galima įžiūrėti ir plika akimi. Palankiausias laikas stebėti – nuo 19.30 iki 21 valandos.
Kometa dar bus matoma šią savaitę, vėliau nutols ir norint pamatyti prireiks teleskopo.
„Šiemet – kometų metai. Gegužės mėnesį matysime vienos kometos atskiras dalis, spalio pabaigoje–lapkritį turėtų matytis galinga, didžiulė kometa, jeigu ji nesusprogs priartėjusi prie Saulės“, – pasakojo V. Jankus.
Ar magnetinės audros veikia orlaivius?
„Kariniuose prietaisuose diegiamos vis modernesnės apsaugos priemonės, daugelis orlaivių gerai apsaugoti. Jei esate skridę lėktuvu, žinote, kad visada prašoma išjungti mobiliuosius telefonus, kompiuterius, nes jų sukeliamas elektromagnetinis spinduliavimas gali veikti orlaivio prietaisus“, – sako majoras Aleksiejus Bojevikas, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų paramos eskadrilės vadas.
Pasak majoro, magnetinio lauko veikimas yra aktualiausias šiaurės, o ne mūsų platumoje.
„Aviacijoje kalbame apie tikrąjį kursą ir magnetinį kursą, nustatomą atsižvelgiant į magnetinį nuokrypį. Kuo arčiau Šiaurės ašigalio, tuo nuokrypa didesnė. Ji gali siekti 25–30 laipsnių. Pas mus stebimas magnetinis nuokrypis yra 7 laipsniai“, – sako A. Bojevikas.
„Jei, skrisdami į Šiaurę, skrisite ten, kur rodo kompasas, nukrypsite 30 laipsnių. Jums atrodys, kad skrendate į šiaurę, o iš tiesų – beveik į vakarus. Norimą tikslą pavyks pasiekti nedelsiant apskaičiavus paklaidą“, – sako majoras.
Pasak A. Bojeviko, Šiaulių karinio aerodromo magnetinė deviacija (nuokrypis) paskutinį kartą buvo tikslinama 2008 metais. Ji buvo nustatyta pagal Lenkijoje esančios observatorijos duomenis. Duomenys buvo tikslinami Lietuvos geodezijos instituto specialistų. Paaiškėjo, kad magnetinis nuokrypis pasikeitė 1,5 laipsnio: nuo 5 iki 6,5.
Šiais metais nuokrypis vėl bus tikslinamas, duomenis Šiaulių karinis aerodromas gaus metų pabaigoje.
