Neseniai pasirodė naujausia Veronikos Povilionienės kompaktinė plokštelė – „Kada sūneliai sugrįš“ - karinių istorinių dainų interpretacijos , parengta kartu su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono garbės sargybos orkestru (vadovas Justinas Jonušas), folkloro grupe “Blezdinga”, Petru Vyšniausku bei kompozitorium Giedrium Svilainiu.
Tai konceptualus projektas, kuriame trumpą Lietuvos laisvės kovų istorijos versiją siekiama išdainuoti. Ką atsimena gausios lyrinės lietuvių karinės istorinės dainos lietuvių folkloristai svarstė nuo pat XX a. pradžios, pripažindami, jog seniausiose, gražiausiose dainose apdainuojami ne karo žygiai, o karan išjojusių brolelių, sūnelių laukimas ir jų žūtis, bet išaukštinama pagrindinė - tėvynės gynimo idėja.
Ši tradicinėje kultūroje įrašyta vertybinė nuostata išlieka ir XX amžiuje – Laisvės kovų ir pokario partizanų dainose. Kompaktinėje plokštelėje į iš dainų susiklostančią istoriją įsiterpia dokumentiniai tekstai - Vytauto Kernagio skaitomos ištraukos iš senųjų rašytinių šaltinių ar XX amžiaus pasipriešinimo kovų ir rezistencijos dokumentų. Taigi tarp autentiškų, senųjų dainų ir sutartinių yra ir fragmentas iš Kvedlinburgo analų (1009 m.) apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ar kovų su kryžiuočiais liudijimas iš Vygando Marburgiečio metraščio (1355 m.), o tarp patriotinės tematikos literatūrinių dainų - 1919 m. Lietuvos kariuomenės priesaika, partizanų malda (1946 m.), 1972 m. vasario 16 d. proga Kaune išplatintas atsišaukimas.
Idėjos autorės Veronikos Povilionienės žodžiais, pirmąsyk tokia karines istorines dainas ir dokumentinius tekstus susiejanti programa buvo parengta prieš 20 metų. „Po karinių – istorinių dainų programos „Kada sūneliai sugrįš“ , parengtos su „Ratilio“ vyrais, visi mane sveikino už drąsą, o man buvo pikta, kad niekas nesveikino už sugalvojimą… Nes ten tiek tos drąsos ir tebuvo. Gal kokie 1985 metai....“, pasakojo dainininkė.
O pastarųjų metų sumanymas dainuoti su pučiamųjų orkestru taip pat sulaukė greito pripažinimo. „Vasarą Zita Kelmickaitė mane pakvietė į radijo laidą, ir man labai norėjosi pristatyti šį tuomet dar nebaigtą darbą. Nuostabu, kad į laidą paskambino labai daug žmonių. Pasirodo, kad visoj Lietuvoj - ir Dzūkijoj, ir Aukštaitijoj, gal mažiau Suvalkijoj - prieš karą būdavo tokie vakarai – miesteliuose stovėdavo koks pulkas su orkestru ir po mišių parke grodavo dūdom. Ir žmonės tuos dalykus labai gerai atsimena, o aš turiu viltį – gal ši tradicija sugrįš ?“, - svarsto V. Pavilionienė.
Svarbu paminėti, kad kompaktinės plokštelės brošiūroje yra paskelbti visų įrašytų skambančių dainų žodžiai, bei išsamūs etnomuzikologės Daivos Vyčinienės komentarai. Jos teigimu, „čia skambančios kompozicijos - tai naujas, originalus žanras, vadintinas „karine istorine dokumentika“ arba „šiuolaikinėmis karinių istorinių dainų interpretacijomis“, siejantis įvairios stilistikos dainas, nuo sutartinės, raudos iki muzikiniu farsu virstančios populiariosios žygio dainos“.
Taip klausytojas tarsi provokuojamas susimąstyti, susikurti šiuolaikinį karinių dainų įvaizdį ir taip pat pagalvoti apie savąjį meilės Tėvynei jausmą.
Šios kompaktinės plokštelės pristatymas ir koncertas įvyko Sausio 13 d., Laisvės gynėjų dieną, Šventosios Kotrynos bažnyčioje, o idėją įgyvendinti padėjo Krašto apsaugos ministerija.
