25 metų vilnietis Tomas savo pavardę šauktinių sąraše surado tarp pirmųjų 3000 jaunuolių. Vaikinas pasakoja palaikantis šauktinių atkūrimo idėją ir teigia neketinantis verkšlenti, jei jam teks paragauti kario duonos.
Vis dėlto, Tomas atkreipia dėmesį į tai, kad jam ir kitiems karjeros laiptais sparčiai kopiantiems bei finansinių įsipareigojimų turintiems jaunuoliams 9 mėnesių karinė tarnyba gali reikšti ne tik pinigų, bet ir profesinių žinių bei darbo vietos praradimą.
Tomai, kokia buvo tavo pirmoji reakcija, kokie jausmai užplūdo, kai pamatei savo pavardę šių metų šauktinių sąraše?
Sužinojęs, kada žada paskelbti šauktinių sąrašą, turėjau nuojautą, kad mano pavardė bus ten. Visgi šaukia daugiau negu 30 000 jaunuolių, nors nežinau, kam jų tiek reikia, juk sudaro daugiau problemų negu reikia. Galėtų imti žmones iš praėjusių metų sąrašo. Tik labai nustebau, išvydęs, kad patekau į tuos pirmuosius 3000.
Kokioje situacijoje esi dabar? Ar esi įsidarbinęs?
Šiuo metu dirbu logistikos srityje, pagal savo specialybę. Prieš tai dirbau kitoje įmonėje, bet nusprendžiau nesėdėti vietoje ir ieškoti geresnių perspektyvų, todėl perėjau į kitą logistikos įmonę.
Tai yra pirmasis man patinkantis darbas, į kurį norisi eiti kasdien, su gera nuotaika. Dėl šitos darbo vietos teko gerokai pasistengti, daug dirbti, tam kad užsitikrinčiau tą vietą. Darbdaviai pamatė mano pastangas pasiūlė būti skyriaus vadovu. Kol kas neinu šių pareigų oficialiai, bet judu link to. Todėl kiekvieną dieną mintys negali atitrūkti nuo darbų, visada turi būti su telefonu rankose, nes logistikoje žmonės dirba ir savaitgaliais, ir naktimis.
Jeigu privalomoji pradinė karo tarnybą būtų įvertinta labai gerai, per mėnesį gautum 152 Eur bei papildomai 140 Eur buitinėms išlaidoms. Ar sugebėtum „panešti“ savo dabartinius finansinius įsipareigojimus su tokia suma?
Šiuo metu su drauge nuomojamės butą, mokame 220 Eur per mėnesį, neskaičiuojant komunalinių mokesčių. Jeigu išvykčiau tarnauti, jai vienai tikrai butu sunku patempti tokia naštą.
Na, žinoma, galėčiau išlaidas dengti iš savo „užtarnautų“ 152 Eur, bet tada neturėčiau pinigų savo buitinėms išlaidoms. Taip pat, grižus savaitgaliais namo, tikrai norėtųsi susitikti su mergina, draugais, kažkur nueiti, pasisėdėti bare – tam irgi reikia pinigų.
Kitu atveju galima gyventi iš santaupų, skolintis, bet, kai pagalvoji, kodėl turėtum išleisti savo sukauptus pinigus vien dėl to, kad turi tarnauti už centus? Čia juk ne kurortas ir ne pramogų parkas. Juo labiau, kad visi turim savo siekių, planų, kurie priklauso ir nuo mūsų finansų.
Gal iš tiesų patriotui iš viso neturėtų mokėti nė cento už jo tarnybą? Juk valstybė išlaiko savo karius, bet dabar tokie laikai, kad viskas paremta pinigais ir visur jų reikia.
Man atrodo, reikėtų stengtis daugiau privilioti jaunų žmonių, parodyti jiems, kad ir iš kario duonos galima gerai uždirbti, o ne pirkti brangią amuniciją, kuri, kartais pasirodo, ne tokia ir reikalinga. Tada nereikės tiek vargti, savanorių bus trigubai daugiau, žmonės ne stovės prie kioskų su alaus buteliais, o eis tarnauti.
Ar 9 mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba sujauktų tavo ateities planus?
Toli į priekį neplanuoju, bet labiausiai šiuo metu mano ateities planai sukasi apie karjerą, todėl, manau, sugrįžus po tarnybos, reikėtų vėl pradėti viską iš naujo, nes būčiau primiršęs daug svarbių dalykų, nesigaudyčiau rinkoje. Juk, žinote tą jausmą, kai grįžti po mėnesio atostogų į darbą ir nebežinai, nuo ko net pradėti, o čia juk 9 mėnesiai...
Įstatymas numato, kad darbdavys, jei esi pakviestas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, turi išsaugoti tavo darbo vietą ir ją tau pasiūlyti, kai atliksi tarnybą. Ar tiki, kad darbdaviai laikysis šios nuostatos?
Kaip ir minėjau, šiuo metu man atsivėrė didelės perspektyvos darbe. Taip, pagal įstatymus, darbdavys man turėtų saugoti darbo vietą, bet kas dirbtų vietoje manęs? Žinoma, jie turėtų susirasti žmogų, kuris mane pakeistų, tačiau jį reikėtų apmokyti, o tai yra ne kelių dienų darbas.
Tuo pačiu suprantu ir darbdavį, kad pelnas, kurį aš uždirbdavau, tikrai nukentės, kol naujas žmogus įsidirbs. Be to, man įdomu, kas būtų, kai aš sugrįžčiau po 9 mėnesių tarnybos, kur tada tą vargšą žmogų, kuris dirbo vietoje manęs, dėti? O gal jis dar geriau už mane pasirodys, ir kai praeis mėnuo po mano grįžimo, nuspręs, kad aš esu neperspektyvus? Darbo rinka yra konkurencinga ir žiauri.
Ar dabartinė šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarka, šauktinių garantijų sistema, tavo nuomone, yra tinkama?
Aš 100 procentų palaikau idėją atstatyti šauktinių kariuomenę Lietuvoje. Manau, kad tai yra reikalingas dalykas kiekvienai valstybei. Bet kartu, mano nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio profesionaliai karo tarnybai, o ne judinti tuos jaunus žmones, kurie šiuo metu mokosi, dirba ir bando kažko siekti Lietuvoje. Ypač gerbiu tuos, kurie pasiliko čia dirbti, eiti sunkesniu keliu, o ne emigravo svetur ieškoti laimės. Jie yra šalies patriotai, nes būtent jie dabar kelia Lietuvą aukštyn.
O dėl Seimo narių, prokurorų, teisėjų, savivaldybių tarybų narių, tai nemanau, kad jie turėtų būti kažkuo išskirtiniai. Tarnyba yra irgi toks pats atsakingas darbas, todėl juos irgi turėtų kviesti. Neturėtų, aišku, būti šaukiami policininkai, gaisrininkai bei medikai. Jų darbas daug svarbesnis visuomenei.
Juk pilna yra bedarbių, kurie visiškai nieko neveikia – reikia šaukti į tarnybą juos, gal bent tai padės jiems užsikabinti į gyvenimą. Manau, naudinga patarnauti ir ką tik baigusiems mokyklą: vaikinai labiau subręstų, atsirastų kitoks supratimas apie darbą, pareigą.
Aš pats tikrai norėčiau tarnauti, gal net ir pasilikčiau dirbti kariuomenėje, jeigu patiktų. Juk įdomu yra pamatyti, kokia yra kario duona, palaikyti ginklą rankose, pasportuoti, išbandyti save, išmokti disciplinos. Bet dabar jau nebe tie laikai, kad visada žinai, jog bus tau garantuojama darbo vieta, gausi nemokamą būstą ir nereikės galvoti, kaip čia toliau pragyventi.
