Į Klaipėdos rajono Saulažolių kaimo barą darbo metu užsukęs kelių policijos pareigūnas sumušamas kelių vietos apsauginių. Panašūs atvejai kaip šis, nutikęs šių metų pradžioje, pasak „Corporate Securitus“ vadovo Raimundo Kalesnyko, gerokai dažnesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir kyla dėl to, kad Lietuvoje nėra apsaugos darbuotojo profesinio rengimo standarto.
Užpuola be pagrindo
Asmens ir turto saugos įstatyme numatyta privalomų mokymų trukmė apsauginiams parengti tėra 52 valandos (2 savaitės) bei 24 valandos šaunamajam ginklui gauti, o po jų išlaikius formalią programą išduodamas pažymėjimas ir darbuotojas jau gali teikti saugos paslaugas. Kai kurios įmonės po pagrindinių kursų apsauginius dar moko papildomai, tačiau, pasak R. Kalesnyko, galinčias investuoti į papildomus mokymus bendroves Lietuvoje suskaičiuotume ant rankos pirštų.
„Nėra profesionalumo, kokybės standartų, būtinų apsaugos darbuotojui, – pasakojo R. Kalesnykas. – Daugumos apsauginių supratimas yra toks, kad aš turiu šaunamąjį ginklą ir galiu piktnaudžiauti savo teisėmis.“
Pasak pašnekovo, dėl netinkamo darbuotojų parengimo susiduriame ir su netinkamu apsauginių elgesiu. Tai nutiko vienam pareigūnui Klaipėdos bare.
„Esant kritinėms situacijoms darbuotojai kartais nežino, kaip elgtis, todėl mes matome nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų dėl jų nekompetencijos. Tokie atvejai yra nuolatiniai kavinėse ir naktiniuose klubuose, kur apsauginiai jėgą naudoja ne pagal paskirtį“, – dėstė R. Kalesnykas.
Jis aiškino, kad apsaugos darbuotojų teikiamos paslaugos nesiskiria nuo kai kurių darbų, kuriuos atlieka policijos pareigūnai – patruliavimo, viešosios tvarkos palaikymo ar teisės pažeidimų prevencijos, tačiau kad tokias paslaugas teiktų pareigūnai, jie turi mokytis pusantrų metų, o apsauginiams užtenka dviejų savaičių.
Pašnekovo nuomone, šias problemas išspręstų pagrindinių mokymų apsauginiams pailginimas iki pusantrų metų – tai leistų atrinkti kompetentingus darbuotojus ir pagerinti paslaugų teikimo kokybę.
Paklausa sumažėjo
Didžiausios lietuviško kapitalo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvydas Januška sakė nesąs tikras, kad apsaugos darbuotojams privalomas geresnis parengimas – esą pagrindinių įgūdžių per mokymus apsauginiai gauna, o tolesnės darbuotojo kvalifikacijos kėlimu turi pasirūpinti jo darbovietė.
„Vienareikšmiškai neatsakyčiau, kad reikia didesnio parengimo. Dirbdami prekybos centre ar reagavimo ekipaže apsaugos darbuotojai atlieka skirtingas funkcijas. Kursai suteikia pirminį parengimą, o toliau turi būti mokoma įmonėje“, – sakė A. Januška.
Tik įsidarbinusieji apsaugos darbuotojais dažniausiai tegauna minimalų atlyginimą, todėl bendrovėms kompetentingų darbuotojų privilioti nėra lengva. A. Januška sako, kad pastaraisiais metais norinčiųjų dirbti apsaugininkais sumažėjo. „Jei lygintume situaciją rinkoje, kuri buvo 2009 m., su dabartine, anksčiau norinčiųjų dirbti apsaugoje buvo žymiai daugiau. Šiandien pasiūla sumažėjo, bet mes turime iš ko atsirinkti.“
Apie sumažėjusią darbuotojų pasiūlą galima spręsti ir iš darbo skelbimų – pavyzdžiui, „Ekskomisarų biuras“ darbo paieškos tinklalapiuose skelbia, kad darbui apsaugoje reikalingi pareigingi, atsakingi, gerą fizinį ir psichologinį pasirengimą bei nepriekaištingą reputaciją (neteisti – red. past.) turintys darbuotojai. Apie panašaus darbo patirtį reikalavimuose visiškai neužsimenama, o baigti apsaugos darbuotojų mokymo kursai įvardijami kaip privalumas.
Paklaustas, ar normalu, kad vos 18 metų sulaukę vidurinį išsilavinimą turintys apsaugos darbuotojai, kai kurie iš jų neturintys tinkamo fizinio parengimo, gauna ginklą ir jau dirba apsauginiais, A. Januška atsakė, kad metai nėra esminis rodiklis – esą prekybos centre dirbantis už prekių priėmimą ir išdavimą atsakingas apsaugininkas turi būti kruopštus, pastabus, žinoti prekių judėjimo dokumentus, juos atidžiai patikrinti, suskaičiuoti prekes ir esant ekstremaliai situacijai sulaikyti pažeidėją, o tai jaunas darbuotojas gali padaryti.
Verslininkai turi suprasti
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas pasakojo, kad ir apsaugos bendrovių vadovai dažnai prabyla norintys geresnio parengimo iš savo darbuotojų.
„Dabar apsaugos darbuotojai ne rengiami, o štampuojami konvejeriniu būdu, – atviravo pašnekovas. – Šiandien manoma, kad į apsaugą eina tie, kurie niekur nepritapo, niekam tikę įvairių specialybių atstovai.“
Pasak O. Sitnikovo, yra parengta kita – alternatyvi darbuotojų mokymo programa, kuri trunka 2 600 valandų, tačiau ji nėra privaloma. Šią programą kasmet baigia apie 40 darbuotojų ir dažniausiai jie įsidarbina vadovais.
Ar kas nors daroma, kad būtų pailginti pagrindiniai mokymai, pašnekovas sakė nežinantis. Pasak jo, vienas iš siūlymų būtų padaryti taip, kad išlaikiusieji pagrindinius kursus galėtų dirbti stažuotojais ir tik be ginklo, o vėliau, jei norėtų gauti didesnį atlyginimą, būtų priversti kelti kvalifikaciją.
O. Sitnikovas pridūrė, kad jei norime pokyčių, požiūrį į apsauginius turi pakeisti ir verslininkai – esą jie dar nesupranta, kad norint kokybiškos paslaugos reikia mokėti ir atitinkamą kainą. Pasak pašnekovo, neretai jie samdo pigiausias paslaugas teikiančių firmų darbuotojus ir nepasidomi tokios įmonės galimybėmis apsaugoti objektą. Esą kai kurios jų žada iki saugomo objekto atvykti per kelias minutes, tačiau to net negalėtų užtikrinti fiziškai, nes teturi kelis ekipažus.
„Jeigu verslininkai supras, kad kokybiška apsauga kainuoja, rinka susibalansuos. Dabar ima kuo pigiau ir tik raminasi, kad turi nusamdę apsaugą“, – aiškino O. Sitnikovas.
Faktai: Apsauginių parengimas
Apsauginiu gali dirbti 52 valandų mokymų ir 24 valandų šaudymo kursą išėjęs asmuo, turintis vidurinį išsilavinimą, nepriekaištingą reputaciją ir mokantis lietuvių kalbą
Apie 35–40 apsaugos darbuotojų kasmet baigia specialius mokymo kursus, kurių trukmė yra dveji metai (2 600 valandų)
Paulius GRINKEVIČIUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (44(105), lapkričio 26 – gruodžio 2 d.), rubrikoje „Karjera“.
