Kibernetinio saugumo ekspertai mano, kad dėl slapukų Europoje veikianti pranešimų sistema, kuri verčia gyventojus kasdien gaišti laiką spaudinėjant mygtukus „sutinku“ paseno, mat toks reikalavimas pripratino internautus sutikti su viskuo, ką siūlo interneto puslapiai ir realiai žmonių nuo nieko neapsaugo.
Slapukai, anglų kalboje vadinami „cookies“, – technologija, kuri leidžia internetiniams puslapiams atsiminti, kas jūs toks. Kiekvieną kartą, kai jungiatės prie svetainės jūsų naršyklė saugo apie jus tam tikrus duomenis. Jeigu prie interneto svetainės jungiatės pirmą kartą, apie slapukus būsite informuotas specialiu pranešimu.
Be slapukų interneto puslapis užmirštų, kas jūs toks. Jie būtini internetinėse parduotuvėse, nes būtent slapukų pagalba jūs galite krauti prekes į virtualų krepšelį ir vėliau naršyklė atsimena, kokius daiktus jūs norite įsigyti.
„Slapukai yra tokie failai, jie atsiranda mūsų naršyklėje, jie išsaugomi ten, jie atsiranda, kai mes apsilankome bet kuriame internetiniame puslapyje“, – aiškina „ESET Lietuva“ saugumo inžinierius Lukas Apynis.
Slapukai naudojami ne tik būtinais tikslais. Beveik kiekviena svetainė, kai jūs lankotės pirmą kartą, pagal Europos Sąjungos direktyvą, privalo paklausti, ar sutinkate, kad jūsų kompiuteryje bus kaupiami nebūtinieji, marketinge naudojami slapukai. Šie renka visą kitą informaciją, kokie produktai jums patinka, kaip jūs elgiatės internete, kur esate, ko ieškote. Pagal tokius duomenis internetinės reklamos gigantai parenka, kokią reklamą jums rodyti.
„Rinkodaros rinka labai pradėjo naudoti slapukus ir dabar yra galvojama, svarstoma, jeigu staiga vieną dieną visame pasaulyje atsisakyti slapukų, tai interneto reklamos rinka galėtų kristi apie 50 procentų“, – kalba Mykolo Romerio universiteto profesorius Darius Štitilis.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Darius Štitilis pasakoja, kad slapukų reguliavimas Europos sąjungoje prasidėjo dar 2009-aisiais, kai keitėsi tarptautinės direktyvos.
„Iš čia išeina pagrindinė taisyklė, slapukams naudoti reikia sutikimo ir aiškaus informavimo apie tuos slapuko tikslus“, – kalba D. Štitilis.
Pasak Europos Sąjungos teisės sutikimas, kad kompiuteryje, išmaniajame telefone bus kaupiami slapukai turi būti aktyvus. Dėl to Europos Sąjungoje, kai žmogus pirmą kartą atidarys 10 interneto puslapių, 10 kartų jam reikės sutikti ar nesutikti.
„Asmeniui, kuris saugo savo privatumą, yra svarbu tiesiog skaityti, jis gali automatu sutikti, bet turi turėti galimybę skaityti, turi turėti galimybę pasirinkti“, – tvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Priežiūros skyriaus vadovė Jūratė Jurevičiūtė.
Realybė rodo, kad žmonės kasdien spaudo daugybę tokių nuolat šokinėjančių pranešimų, tačiau apie juos net negalvoja, o dažnai net ir nežino, ką spaudžia ir kodėl, todėl su viskuo sutinka:
„Neskaitau, spaudžiu, kad sutinku.“
„Visada patvirtinu. – Neskaitęs? – Ne, nelendu.“
„Visada spaudžiu, kad patinka, „accept“.“
„Sutinku ir viskas. – Bet neskaitot? – Ne, neskaitau.“
„Vietoj to, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, suteiktų daugiau įrankių vartotojams dėl slapukų valdymo, privatumo apsaugos, jis paskatino dalį vartotojų automatiškai sutikti su slapukais, nes minėjau, slapukų pranešimai skirtingi, spalvos skirtingos, mygtukai skirtingi, kol ten susigaudai eina laikas, vartotojai to laiko nenori atiduoti“, – sako D. Štitilis.
Pasak Dariaus Štitilio, skirtingi tyrimai rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose trečdalis žmonių negalvoję sutinka su visais slapukais, Lenkijoje – du trečdaliai internautų.
„Lietuva turėtų būti arti Lenkijos, o gal ir viršija Lenkiją“, – teigia D. Štitilis.
Dalis kibernetinio saugumo ekspertų pranešimus apie slapukus vadina atgyvena, kuri kasdien gaišina žmonių laiką, bet neneša jokios naudos.
„Retas kas paanalizuoja, koks tas „cookie“ yra, kur jis uždėtas, kur jis yra naudojamas, tam reikia turėti ir žinių, kad tai padaryti. Man atrodo, kad tai perteklinis veiksmas“, – tikina „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Gyventojai reguliariai gaišta laiką uždarinėdami panešimus:
„Jeigu naršai darbui ir atidarai daug skirtingų puslapių per kelias minutes, tikrai trukdo.“
„Beveik visą laiką prašinėja, kai atsidarai kokį puslapį. Geriau, kad nebūtų, taip, tada paprasčiau – įėjai ir viskas.“
„Kiekvieną kartą atidarant naują puslapį būna tie slapukai. Erzina vidury ekrano, trukdo matyti ekraną.“
Ekspertai mano, kad kontrolę reikia keisti ir privalomų pranešimų apie slapukus atsisakyti. Šiuo metu žinučių apie slapukus galima visiškai išvengti tik panaudojus papildomą programinę įrangą. Technologijų gigantai „Facebook“, „Google“ turi jau kitų įrankių, kurių pagalba gali stebėti vartotojų elgesį ir be slapukų, dėl to, pasak ekspertų, galiojantis reguliavimas ydingas.
„Tas pats „Facebook“ nenaudodamas „cookies“, naudodamas tam tikrą programinį kodą, JavaScript‘ą. Identifikuoja tą vartotoją pagal kompiuterio parametrus, ir gali „cookies“ nenaudoti“, – aiškina D. Povilaitis.
„Reikia ieškoti efektyvesnių mechanizmų, kur vartotojai negaišdami laiko. Vieną kartą nusistačiau, kokius slapukus nori gauti, kokių nenori gauti“, – sako D. Štitilis.
Šiuo metu Europoje diskutuojama, kaip būtų galima tobulinti slapukų priežiūrą, tačiau valstybinė duomenų apsaugos inspekcija abejoja, kad pranešimai iš ekranų dings.
„Tai yra E. privatumo reglamentas, kuris yra rengiamas. Tikrai diskusijos vyksta, bet reikia tikrai turbūt nesitikėti, kad tų informavimo ir sutikimo slapukų naudojimo neliks, nes visgi prioritetas yra žmogaus privatumui. Galbūt tam tikri pakeitimai bus, bet jie tikrai neturėtų būti labai esminiai, kurie būtų, kad mes jau tų meniu juostų nebematytumėme“, – kalba J. Jurevičiūtė.
Didžiausia slapukų grėsmė – duomenų praradimas. Slapukai gali prisiminti ir jūsų prisijungimų duomenis, tam kad nereikėtų kiekvieną kartą apsilankius tame pačiame puslapyje vesti slaptažodžio. Jeigu jūsų kompiuteris užkrėstas kenkėjiškomis programomis, virusais, piktavaliai programišiai gali pavogti jūsų slapukus.
