Portalo tv3.lt studijoje viešėjusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė į prezidentus I. Šimonytė kalbėjo apie aktualijas ir savo programines nuostatas.
Tiki Lietuvos Banku ir Seimo garbe
Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad planuoja kreiptis į prokuratūrą po to, kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas paskelbė, kad Lietuvos Bankas esą slėpė informaciją apie finansų krizę ir jos padarytą žalą.
Ingrida Šimonytė teigė, kad ji nesiima vertinti šios informacijos turinio ir tiki, kad Lietuvos Bankas specialiajai parlamento komisijai pateikė visą reikalingą informaciją ir nieko neslėpė.
„Premjero teisė kreiptis į prokuratūrą, jeigu jam tai atrodo reikalinga. Aš tai vertinu kaip tam tikrą politinio proceso sudėtinę dalį, kadangi ir ponas Jakeliūnas dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Tikriausiai reikalingas didesnis matomumas ir kažkokia tema. O priešų temos labai populiarios šių dienų politikoje, tai gal į tą mostį viskas ir sukrenta“, – svarstė I. Šimonytė.
Politikė teigė, kad norėtų tikėti, jog Lietuvos bankas yra save gerbianti institucija ir jei net Seimas užsiima ne visada prasmingais „archeologiniais kasinėjimais“, bankas pateikia visą reikalingą medžiagą.
„Bet aš ir tikiu, kad Seimas yra garbinga institucija, kuri nesitikės, kad centrinis bankas vykdys jo politines užgaidas – pateiks kažkokios informacijos ir tiek, kuri būtų patogi kažkokiai patogiai versijai patvirtinti“, – aštrėjantį S. Jakeliūno ir Lietuvos Banko konfliktą komentavo I. Šimonytė.
Trys Šimonytės saugumo ramsčiai
Savo programos saugumo skiltyje I. Šimonytė išskiria tris ramsčius. Vienas jų – gynybos stiprinimas. I. Šimonytė pritaria 2,5 proc. BVP skyrimui kariuomenei ir nemano, kad taip bus nuskriaustas socialinių problemų sprendimas. Pasak jos, kariuomenės stiprinimas ir dėmesys socialinėms problemoms turi vykti paraleliai.
„Sutinku, kad pašlijęs mūsų socialinis kontraktas yra problema. Bet aš nemanau, kad galime spręsti vieną dalyką ir kitą palikti užmarštyje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Antras saugumo „stulpas“, pasak kandidatės, yra atsparumas įtakoms ir viena iš sudėtinių dalių – atsparumas kultūrinėms įtakoms. I. Šimonytės nuomone, reikia skirti didesnį dėmesį tam, kad prieš Lietuvos valstybines šventes ir atmintinas dienas atvažiuoja Rusijos atlikėjai ir muzikantai, kuria palankūs Kremliui.
„Turime galvoti ir apie tam tikrą žmonių gebėjimą įvertinti adekvačiai, ar tai tik menas, ar turime pripažinti, kad menas ir kultūra tiek paveikūs, kad per tai galima daug greičiau nei per skiepus keisti žmonių genetinį kodą“, – samprotavo politikė.
Kita įtaka, apie kurią kalba I. Šimonytė yra energetinė. Tačiau ji neskuba smerkti Vokietijos, kuri sudariusi sutartį su Rusija dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio.
„Mes nuo Vokietijos skiriamės vienu labiau svarbiu parametru – Vokietijos derybinė galia, net diskutuojant su tokiu nelabai patikimu komerciniu partneriu kaip Rusija, kur taisyklės veikia mažiausiai, veikia kažkokie kiti dalykai, yra nepalyginamai didesnė negu mūsų. Mūsų bandymai „nusigriebti grietinėlę“ žaidžiant savo principais niekada Lietuvai nesibaigė gerai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Profesionalų vyriausybė – mitas
Praėjusią savaitę interviu metu I. Šimonytė kalbėjo, kad Ramūnas Karbauskis turėtų prisiimti atsakomybę už vyriausybės darbą ir skiriamus ministrus. Portalo tv3.lt studijoje politikė teigė, kad buvo šiek tiek neteisingai suprasta.
„Mintis buvo apie tai, kad profesionalų vyriausybės mitas, kad ir kaip jis gražiai skambėtų, vis dėlto, yra mitas“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatės teigimu, ne pats R. Karbauskis asmeniškai, bet valdančioji dauguma turėtų prisiimti politinę atsakomybę už ministrų kabinetą. I. Šimonytės tvirtinimu, vyriausybė efektyviai gali dirbti tik tada, kai turi Seimo daugumos palaikymą.
„Ministrai rekrutai, kad ir kokie profesionalūs būtų savo srityje, kad ir kokie protingi, kad ir kokie išmanūs, jei jie neturi pasitikėjimo politinėje daugumoje, jiems dirbti labai sunku“, – teigė politikė.
Pasak I. Šimonytės, tai rodo ir susisiekimo ministro Roko Masiulio įtempti santykiai su valdančiaisiais, ir nuolat taisomi socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio projektai, ir priversti pasitraukti buvę ministrai Liana Ruokytė-Johnson ir Kęstutis Navickas.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas kartu su Europos Parlamento rinkimais – gegužės 26 d.
