Dėl galvijų mažėjimo šalyje pavojaus varpais skambina ne tik žemdirbiai, bet ir gamtosaugininkai. Nešienaujamos ir nenuganomos pievos užžėlė menkaverčiais krūmais ir medžiais, pradėjo nykti augmenija ir gyvūnija. Ūkininkai priekaištauja, kad tam turėjo įtakos ir draudimai plėsti ūkinę veiklą saugomose teritorijose.
Gamtosaugininkai dairosi galvijų
„Gal ir neįprastai atrodo, bet esame priversti ūkininkauti, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis. – Europos Sąjunga skyrė išmokas, kad žmonės atsisakytų karvių. Kai smulkių ūkininkų nebeliko, dabar mums duoda paramą galvijams įsigyti.“ Jis turėjo omenyje priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, kuria pasinaudojo ir išmokomis susigundė tūkstančiai vyresnio amžiaus kaimo gyventojų.
„Pievos, paupiai, kur kaimo gyventojai ganydavo savo karvutes ir šienaudavo, liko apleisti, apaugo krūmais ir medžiais. Laukai suvienodėjo, pradėjo mažėti augalų ir gyvūnų rūšių. Nykstant natūralioms pievoms, nukenčia ir kraštovaizdis“, – apie užleistus laukus pasakojo Kurtuvėnų regioninio parko vadovas.
Sumažėjus ūkininkaujančių kaimo gyventojų, jų darbo imasi gamtosaugininkai. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija įsigijo apleistoms pievoms tvarkyti reikalingos technikos, dabar dairosi tokiose teritorijose ganytis tinkamų galvijų, kuriems teks gamtotvarkininkų vaidmuo. Parko direkcija ketina įsigyti ekstensyvių veislių mėsinių galvijų, kurie būtų nereiklūs pašarui ir galėtų gyventi lauko sąlygomis. Tiesa, ir tokiems galvijams reikės suręsti pašiūrę, kad jie galėtų pasislėpti nuo lietaus ar pūgų. Projekto, kuris vadinasi „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“, vertė – apie 930 tūkst. Lt, pusė jų – europinės paramos lėšos.
Ganysis muflonai
Kurtuvėniškiams yra iš ko pasimokyti. Žuvinto biosferos rezervate jau ne vienus metus ganosi mėsiniai herefordų veislės galvijai. Ūkininkavimo patirties turi ir Salantų regioninio parko direkcija. Salantiškiai jau ne vienus metus šienauja apleistas pievas, kerta jose užaugusius krūmokšnius. „Bėda ta, kad nuolat neprižiūrint pievų, nukirsti krūmai dar greičiau atželia, ir vėl prasideda tos pačios problemos. Geriausias būdas išlaikyti pievas – jas nuganyti. Pavyko įkalbėti du ūkininkus, kad jie leistų ganytis savo bandas. Jiems tai nėra parankios ganyklos – tik ganymas iš bėdos, tačiau jau antrus metus mums svarbiose teritorijose ganosi karvės, prieauglis“, – pasakojo Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.
Parkui priklausančiame Šauklių riedulyne kitąmet ketinama įrengti aptvarus, į kuriuos bus suleista banda muflonų. Šiam projektui įgyvendinti tikimasi struktūrinių fondų paramos. „Mūsų teritorijoje labiau už galvijus tinka laukiniai gyvūnai arba avys, ožkos. Pasibaigus projektui gyvulius reikėtų kam nors perleisti, tačiau mums nepavyko rasti, kas norėtų jais rūpintis. Dar prieš 8–10 metų bandėme vietos bendruomenę įkalbėti dalyvauti panašiame projekte ir laikyti avis, tačiau veltui. Todėl dabar pasukome kitu keliu – pirksime muflonus. Pasibaigus projektui juos sutinka prižiūrėti Kretingos miškininkai“, – pasakojo M.Šečkus. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija viliasi, kad įsigytus galvijus ateityje pavyks perleisti ūkininkams.
Atsigręžė į ūkininkus
Anksčiau manyta, kad saugomose teritorijose viskas turėtų būti palikta savieigai, o žmogui nevalia kištis ir imtis ūkinės veiklos. Dabar gamtininkai pabrėžia, kad darniai ūkininkauti būtina siekiant išsaugoti ekosistemų augmenijos ir gyvūnijos įvairovę. „Jei pievos nešienaujamos, nenuganomos, jos sparčiai užželia, kai kurie augalai išstumia retesnę ir vertingesnę augmeniją, žolė pradeda velėnuoti, nyksta ir gyvūnija. Iš senų laikų atėjusi tiesa: kur pievose nėra karvučių, nėra ir griežlių“, – pastebėjo Salantų regioninio parko direktorius.
Kurtuvėnų regioninio parko vadovas svarsto, ar, užuot išmokomis skatinus atsisakyti karvučių, nevertėjo paremti tų ūkininkų, kurie galvijus būtų ganę saugomose teritorijose. Jei kaimo gyventojai ir ateityje nematys naudos laikyti galvijus ir šienauti pievas, greičiausiai visi šalies regioniniai parkai ir draustiniai turės sparčiai mokytis ūkininkauti. Tiesa, tai – ne naujiena: ne vienoje ES šalyje saugomose teritorijose ganosi galvijai. „Gali nutikti ir taip, kad ateityje gailėsimės ir laukus apželdinę mišku, kam taip pat skiriama nemaža europinė parama. Mišku užsodinamos ne tik prastos pievos, bet ir gera melioruota žemės ūkio paskirties žemė“, – susirūpinęs pasakojo R.Tamulaitis.
Draudimai padarė žalos
Ūkininkai įsitikinę, kad dėl nykstančių pievų pavojaus varpais skambinantys gamtosaugininkai persistengė ribodami ūkinę veiklą saugomose teritorijose. „Sutinku, kad reguliavimas reikalingas, tačiau jis turi būti protingas. Kitaip nukenčia ir saugomose teritorijose gyvenančių žmonių interesai, ir, kaip jau dabar pastebima, ekosistema. Taigi nereikia perlenkti lazdos“, – samprotavo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius. Anot šiauliečio, galima būtų pasimokyti iš austrų, kurie, saugodami savo kraštovaizdį, solidžiai remia Alpių šlaituose ūkininkaujančius žemdirbius. „Ūkininkas, laikydamas 8 mėsinius galvijus, gali išgyventi ir išlaikyti šeimą. Valstybė jį remia, nes rūpinasi kraštovaizdžiu ir gamta“, – pasakojo ūkininkas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė tikino, kad saugomose teritorijose visada buvo skatinamas darnus ūkininkavimas. „Kai skundžiamasi draudimais ūkininkauti, tai turimi omenyje statybų apribojimai. O tokia ūkinė veikla, kaip pievų šienavimas, galvijų ganymas, tik skatinama. Tiesa, negerai, kai pievos suariamos“, – aiškino R.Baškytė ir pridūrė, kad dabar pakeisti reglamentai, pagal kuriuos liberaliau žiūrima į ūkinių pastatų statybas regioniniuose parkuose.
Žemdirbiai tik skėsčioja rankomis, girdėdami gamtosaugininkų samprotavimas, kad regioniniuose parkuose galvijus ganyti galima, o fermų statyti – ne. Anot jų, tokių pieno gamintojų, kurie neplėtė ūkių ir nepasistatė naujų fermų, jau mažai beliko rinkoje. Ūkininkai įsitikinę, kad į gerą neišėjo ir išmokomis remiamos „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos priemonės. „Buvo skirta lėšų paukšteliams saugoti, o išėjo taip, kad tos teritorijos užžėlė ir jiems tapo nepalankios. Apleistų pievų ir laukų apstu ir saugomose teritorijose, ir kitur“, – aiškios žemės ūkio politikos ir konstruktyvaus požiūrio derinant ūkininkavimą ir gamtosaugą pasigedo R.Juknevičius. Kai kurios Kaimo plėtros programos priemonės nežavi ir gamtosaugininkų. „Mes nepatenkinti tuo, kad už nieko nedarymą laukuose ūkininkai gauna išmokas“, – tarstelėjo R.Baškytė.
Be galvijų nyksta pievos
Vaidas Greičius, ekologas, Dubysos slėnio pievų išsaugojimo draugijos vadovas
Gali būti, kad po dešimtmečio visi šalies regioniniai parkai laikys galvijus. Pievos nyksta, nes ūkininkai sparčiai atsisako gyvulininkystės ir imasi augalininkystės, kuri yra pelningesnė. Nebelieka šeimos ūkių, kurie laikytų galvijus. Jei nutrūksta darnus ūkininkavimas, nukenčia augalija ir gyvūnija. Dabar pastebima, kad tarybiniais laikais draustiniuose uždraudus ūkininkauti, šios teritorijos labiau nukentėjo, nei tos, kurios nebuvo saugomos.
Stinga šviečiamosios veiklos
Prof. habil. dr. Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ prezidentė
Vyravo nuomonė, kad saugomose teritorijose viskas turi būti draudžiama. Pamiršome, kad ten gyvena, ūkininkauja žmonės. Ribojant žemės ūkio veiklą daug laukų apaugo menkaverčiais augalais, sumenko biologinė įvairovė. Vadinasi, tokia veikla saugomose teritorijose būtina, tik ūkininkavimas turi būti tausojamasis. Jau prieš dešimtmetį Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis ūkininkams piršo galvijus. Bet to nepakanka. Stinga aktyvios šviečiamosios veiklos, kad gyventojams būtų paaiškinta, koks darnus ūkininkavimas konkrečioje saugomoje teritorijoje yra leistinas. Jis turi būti skatinamas. Pagirtina tai, kad pagaliau išmokų už pievų šienavimą skyrimas susietas su gyvulių laikymu.
V. Tavorienė
