Vilnietė Galina tikina, kad jos gauruotam šuneliui Bimai – net 18 metų. Ir per visą savo ilgą gyvenimą jis taip ir nepriprato prie naujamečio vidurnakčio garsų.
„Vajėzaumarija. Slepiasi kur nors, balkone būna, tai greitai į kambarį – ir pasislepia. Auauauauau, nepatinka“, – sako moteris.
Lygiai taip pat šventinių fejerverkų, pasak šeimininkės Aurelijos, negali pakęsti ir triskart jaunesnis Dobis.
„Labai bijo, slepiasi, kur tik gali, kur žemiau, kur uždengta, į tolimiausią namų kampą slepiasi“, – tikina moteris.
Aurelija sako, kad šeimyna šventinį vidurnaktį šunelį bando raminti, tačiau vargiai pavyksta.
„Jis dažniausiai pasislepia taip, kad jo neįmanoma iškrapšyti. Bet jei pavyksta pagauti prieš tai, laikai ant rankų, glostai, ramini, bet dažniausiai pabėga ir toliau slepiasi“, – sako ji.
Ir taip elgiasi milijonai šunų visame pasaulyje. Dresuotojai paaiškina, kodėl.
„Šunims toks garsas nėra natūralus, įsijungia išgyvenimo instinktas, jie nori nuo tos grėsmės dingti, pabėgti“, – sako dresuotojas Karolis Grigaliūnas.
Būtent todėl sausio pirmąją gyvūnų prieglaudos pasipildo būriais priklydusių keturkojų. Šunų elgsenos specialistai primygtinai ragina suprasti, kad augintiniai nėra maži vaikai, kuriems reikėtų parodyti fejerverkų nušviestą dangų. Jeigu įmanoma, šiomis dienomis šunis išvis reikėtų išvežti pas toliau nuo miesto gyvenančius artimuosius. Jei ne, šventinę naktį bent jau nesivesti keturkojų į lauką. Beje, būtina pasirūpinti, kad ir palikti namie šunys patirtų kuo mažiau streso. Reikėtų uždaryti užuolaidas, praverti duris į mažesnę patalpą, pavyzdžiui, vonią, ar užtikrinti, kad gyvūnas griaudėjant fejerverkams galėtų prigulti mėgstamame guolyje.
„Galite užleisti muziką, kad būtų kažkoks fonas, kad nebūtų vien tyla ir sproginėjimai. Labai patartina labai stipriai išvedžioti šunelį ir labai jį fiziškai iškrauti. Vien dėl to jo nervinė sistema bus ramesnė“, – sakė dresuotojas.
Jei visgi patarimų neklausote, gali laukti rimtos pasekmės. Fejerverkų išbaidytas šuo gali ne tik pabėgti, bet išlėkęs į gatvę sukelti avariją ar būti partrenktas. Panikos apimtas gyvūnas gali ir įkąsti aplinkiniams.
„Kažkas jį bandytų gaudyti – faktas, kad galėtų ir agresyviau sureaguoti, nes jis panikoje, už save neatsakys. Bet atkreipčiau dėmesį, kad geriau nedaryti tokių klaidų. Kam tai daryti, jeigu gali būti tokios liūdnos pasekmės“, – tikino dresuotojas K. Grigaliūnas.
Jei, nepaisant visko, ketinate šunį šventinę naktį vestis laukan, dresuotojas pataria bent jau prie antkaklio jam prisegti savo telefono numerį. Taip galbūt augintinį greičiau atgausite. Karolio Grigaliūno teigimu, šuns baimė petardoms nepriklauso nuo veislės, tiesiog vieni fejerverkų bijo labiau, kiti – mažiau. Visgi jauniklius galima pratinti prie netikėtų garsų. Pavyzdžiui, dūkstant kartas nuo karto susprogdinti balioną. Šuniukas pamažu supras, kad tokie garsai nebūtinai kelia grėsmę ir galbūt mažiau panikuos naujametę naktį. Na, o jei niekas nepadeda, lieka paskutinė viltis – savotiški raminamieji augintiniams.
„Yra preparatai tablečių pavidalu. Taip pat yra feromonai. Įjungus specialius difuzorius į elektros lizdą, jie skleidžia kvapus ir šiek tiek veikia raminančiai gyvūną. Jeigu labai didelė problema, tada veterinaras skiria rimtesnius preparatus“, – „CanisFelis“ klinikos vadovas Justas Kantoravičius.
Beje, veterinarijos gydytojas ragina šeimininkus nedaryti ir kitos klaidos – pagailėti gyvūnų skrandžių ir nešerti šunų ir kačių šventinėmis vaišėmis, kad ir kokios gailios būtų augintinių akys. Po Kalėdų į klinikas jau plūdo eilės paliegusių gyvūnų. Po Naujųjų laukiama dar vienos jų bangos.
„Dažniausiai svečiai prišeria įvairiais saldumynais, gardėsiais, mėsytėm įvairiom, kuo šuo įprastai nebūna šeriamas ir prasideda negalavimai. (…) Viduriavimai, vėmimai. Geriausia gyvūną palepinti specialiomis gyvūnų priemonėmis, bet ne maistu nuo stalo“, – „CanisFelis“ klinikos vadovas.
Lygiai taip pat šunų šeimininkai turėtų atsispirti pagundai patys leisti fejerverkus, jeigu žino, kad šuo tam itin jautrus.
