Vertinant visos Lietuvos gyventojų saugumo dėl savo gyvybės jausmą, paaiškėjo, kad dėl gyvybės žmonės jaučia kur kas mažiau nerimo nei dėl sveikatos, pinigų ar turimo turto. 59 proc. Lietuvos žmonių teigė esą saugūs dėl savo gyvybės.
Tiesa, gerokai saugesni žmonės su aukštuoju išsilavinimu (67 proc. saugūs) ir gaunantys didesnes pajamas (66 proc. saugūs) nei vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys gyventojai (55,4 proc. saugūs) bei žmonės su žemesnėmis pajamomis (53,3 proc. saugūs).
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski šią tendenciją aiškina didesnėmis žmonių galimybėmis pasirūpinti savo ir šeimos saugumu.
„Žmonės su aukštesniu išsilavinimu ir didesnėmis pajamomis, tikėtina, turi sukaupę daugiau turto ar santaupų, todėl linkę skirti daugiau dėmesio ne tik fizinei apsaugai, bet ir savo bei šeimos saugumui, pasirūpinant gyvybės draudimu. Tokiu būdu tiek pats šeimos maitintojas, tiek jo šeima gali jaustis finansiškai stabiliau net ir nutikus nelaimei ar praradus šeimos maitintoją“, - teigia bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas.
Būtent sąmoningumas, Z.Gaverski teigimu, turi nemažai įtakos ir tyrime išryškėjusiai tendencijai, kad verslininkai jaučiasi saugiau dėl gyvybės nei kitų profesijų atstovai. „Mūsų patirtis rodo, jog verslininkai ir vadovai aiškiau suvokia poreikį apsidrausti, tiksliau suformuluoja savo lūkesčius. Turime pažymėti, kad verslininkai pasitiki gyvybės draudimu ir kaip savo įmonių darbuotojų motyvavimo priemone. 2013 m. juridinių asmenų mokamos draudimo įmokos rinkoje augo net 74 proc.“,- sakė Z. Gaverski.
Aukščiausio lygio vadovai (68 proc.), smulkūs verslininkai (67 proc.) gerokai dažniau išsakė esą saugūs nei specialistai, tarnautojai ar darbininkai (58 proc.), bedarbiai (59 proc.) bei pensininkai (54 proc.).
