Aktyviai veikiančios gyventojų bendruomenės jau pasirengusios būti ne tik policijos sąjungininkės, bet netgi nusikaltimų prevencijos centrais. Tačiau aiškios politikos dėl saugios kaimynystės diegimo Lietuvoje kol kas nėra, pažymėta Kaune vykusioje konferencijoje.
Lietuvos policijos departamentas dar pavasarį paskelbė ilgalaikės programos "Saugią aplinką kurkime kartu" įgyvendinimo pradžią. Iki šiol pasiekti rezultatai ir problemos, su kuriomis susiduria programos dalyviai, ketvirtadienį Kaune apžvelgti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato surengtoje konferencijoje "Saugi kaimynystė". Joje dalyvavo policijos, savivaldybės, seniūnijų bei gyventojų bendruomenių atstovai, suinteresuoti bendradarbiauti nusikalstamumo prevencijos srityje, siekiant didesnio visuomenės įsitraukimo į saugios aplinkos kūrimą Kauno apskrityje.
Anot Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktoriaus Evaldo Visocko, Vilniaus mieste veikia 45 registruotos saugios kaimynystės grupės. Kaune jų yra mažiau, tačiau daugelyje rajonų su policija sėkmingai bendradarbiauja vietos gyventojai, to bendradarbiavimo neformalizuodami.
"Saugi kaimynystė efektyviai veikia, kai yra stiprus ryšys su policija. Patys gyventojai negali atlikti tam tikrų operatyvinių veiksmų, bet jie gali pranešti policijai apie viską, ką pastebėjo įtartino savo gyvenamojoje aplinkoje. Jausdami gerą ryšį su policija, jie patys geriau jaučiasi. Juolab kai tai padeda ir gyvenamąją aplinką sutvarkyti, kad ji būtų saugesnė: apšviesta gatvė ar daugiabučio kiemas, išretinti nieko nepuošiantys krūmynai. O svarbiausia, kad bendromis jėgomis lengviau galima išspręsti daugelį socialinių problemų", - sakė konferencijoje E. Visockas.
Kad gyventojų saugumas neturi būti vien policijos rūpestis, įsitikinęs ir Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla. Jo nuomone, aktyviai veikiančios gyventojų bendruomenės jau pasirengusios būti ne tik policijos sąjungininkės, bet netgi nusikaltimų prevencijos centrais. Savivaldybė ir pati policija, savo ruožtu turėtų aktyviau propaguoti ir neformalų bendradarbiavimo su gyventojais būdą.
Deja, aiškios politikos dėl saugios kaimynystės diegimo Lietuvoje kol kas nėra. Kai gyventojai aktyvūs, policijai atsiranda ir papildomo darbo - tenka tirti pranešimus, kurie ne visada būna pagrįsti. Bet, norint pereiti prie platesnio požiūrio į nusikaltimų prevenciją ir saugios aplinkos sukūrimo, kol kas nieko efektyvesnio už saugią kaimynystę nėra. Nes kai saugus kaimynas, tai saugus ir aš, buvo kalbama Kaune vykusios konferencijos metu.
