Štai kodėl labai reikia džiaugtis kai augintas, mylėtas sūnus nepritampa, jam skiriamas invalidumas, ateitis tik prie mamos, kaime, kokiam nors vienkiemy, bet jis visada su manim bus, o kad ir į kokį prestižinį universitetą įrašai - likimas bet kada gali atimti. Maniškis kad ir kur mokėsi, važinėjo, jam nuolat atimdavo piniginę, kiekvieną mėnesį tekdavo blokuoti kortelę dėl sukčių, nebuvo nė vieno mėnesio kad neištiktų didelis nuostolis, svetimi ant jo nuolat ėmė paskolas, aš nebeverksiu po tokio straipsnio, reiškia didžioji laimė - gyventi visą gyvenimą kaime nes dar ir inv. grupė pavyko gauti. Nors liūdna kad niekuo negalim prisidėti prie visuomenės vystymosi...

va cia gi JAV auklejamas vakarietiskas jaunimas, ateitis, kultura

CIA GI AMERIKA