Gali pasireikšti skirtingi infarkto simptomai, o kartais žmonės nė nesupranta, kad jiems infarktas ir nesikreipia pagalbos laiku. Tai gali baigtis ilgalaikiais širdies pažeidimais, o baisiausia – net mirtimi.
Infarktas dažniausiai įvyksta dėl to, kad užsikemša širdies vainikinė arterija, taip sumažindama arba sustabdydama gyvybiškai svarbų širdies raumens aprūpinimą krauju.
Krūtinės skausmas yra lengviausiai atpažįstamas infarkto požymis, tačiau simptomai, kuriuos patiria žmogus, gali priklausyti nuo jo lyties ir amžiaus, rašo medicalnewstoday.com.
Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti infarktą ir kreiptis skubios medicininės pagalbos. Laiku suteiktas gydymas gali sumažinti žalą ir padidinti visiško atsigavimo tikimybę.
Infarkto simptomai
Dauguma žmonių žino, kad krūtinės skausmas yra tipiškas infarkto simptomas. Tačiau infarktas gali paveikti visą kūną, ne tik širdį. Skirtingo amžiaus ir lyties asmenys gali patirti skirtingus infarkto simptomus.
Daugeliu infarkto atvejų yra keletas simptomų, kurie pasireiškia kone visiems pacientams, pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro.
Krūtinės skausmas
Infarkto metu paprastai juntamas skausmas ar diskomfortas vidurinėje arba kairėje krūtinės pusėje. Skausmas gali būti aštrus, priminti stiprų, nemalonų suspaudimą.
Pasunkėjęs kvėpavimas
Paprastai šis simptomas pasireiškia kartu su krūtinės skausmu, tačiau dusulys taip pat gali pasireikšti dar prieš pajuntant diskomfortą krūtinėje.
Viršutinės kūno dalies skausmai
Asmuo gali jausti skausmą ar diskomfortą vienoje ar abiejose rankose, skausmas taip pat dažnai plinta į pečių sritį. Taip pat gali skaudėti kaklą, žandikaulį ar nugarą.
Galvos svaigimas
Dažnai pacientai infarkto metu ima jausti silpnumą, galvos svaigimą, juos ima pilti šaltas prakaitas.
Infarkto rizikos veiksniai
Jei širdis negauna deguonies prisotinto kraujo, ji negali normaliai funkcionuoti, ko pasekoje žmogų ištinka infarktas. Tai nutinka, kai užsikemša arba dalinai užblokuojama širdies vainikinė arterija.
Dažniausia vainikinių arterijų užsikimšimo priežastis yra koronarinė širdies liga. Kai žmogus serga koronarine širdies liga, riebalai ir cholesterolis gali sudaryti nuosėdas ar plokšteles ant arterijų sienelių – įvyksta aterosklerozė.
Laikui bėgant susidariusios plokštelės susiaurina arterijas ir galiausiai sutrikdo kraujotaką. Riziką patirti infarktą didina keli rizikos veiksniai. Dažniausi rizikos veiksniai – amžius virš 65 metų, vyriška lytis, genetika.
Taip pat yra modifikuojamų veiksnių, kurie padidina infarkto riziką. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, aukštas cholesterolio kiekis ir aukštas kraujospūdis, diabetas, stresas.
Gera žinia ta, kad žmonės gali keisti, gydyti ar kontroliuoti modifikuojamus rizikos faktorius, kad sumažintų infarkto riziką.
Svarbu kreiptis pagalbos laiku
Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas teigia, kad greita reakcija gali išgelbėti žmogaus gyvybę infarkto atveju. Net jei asmuo nėra visiškai tikras, kad jam pasireiškiantys simptomai išduoda infarktą, geriausia kreiptis skubios pagalbos, kad būtų išvengta didelių širdies pažeidimų.
Negydomo infarkto pasekmės gali būti itin sunkios. Visada svarbu kreiptis į gydytoja, jei įtariamas infarktas.
Jei pasireiškę infarkto simptomai trunka ilgiau nei 15 minučių, kyla vis didesnė širdies raumenų ląstelių pažeidimo rizika. Nuo simptomų atsiradimo asmuo turi mažiau nei 90 minučių iki kritinio lygio pažeidimų atsiradimo.
