Lankydamiesi Plungės rajone, kur mus nuvedė portalo Balsas.lt skaitytojo laiškas, išgirdome pasakojimą apie tunelį, neva jungusį Šateikių dvarą, istoriniuose šaltiniuose minimą nuo XVII a., su netoliese esančia Šv. Morkaus bažnyčia.
Anot legendos, dvaro savininkai – garsios grafų Pliaterių giminės atstovai, tuo požeminiu keliu ateidavo į bažnyčią, pastatytą 1875 m. Tad kas slypi jo rūsiuose? Ar tunelis iki bažnyčios – daugiau negu graži legenda?
„Ar čia savaime ištrupėjo, ar čia kas nors griovė, kažko ieškojo – nežinia. Čia daug smėlio pribyrėję... O čia jau kasinėta, žiūrėta, bet toliau kažin ar nueisime, viskas užpilta... Nebent čia dar galima eiti“, – pasakoja Šateikių seniūnijos darbuotoja Dinalda Valančienė, vesdama mus dvaro požemiais vis tolyn.
Anot jos, vietiniai gyventojai prisimena, kad apie 1980-uosius rūsyje buvo įrengta vaikų darželio skalbykla, o kas buvę dar seniau – jau sunku pasakyti. Grafai, pasak D. Valančienės, Šateikių dvarą paliko 1940 m. o bėgdami nuo Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos, galbūt net pasinaudojo tuo pačiu tuneliu.
Rūsyje – Pliaterių giminės brangenybės?
„Buvo kalbama, kad grafai galėjo tame tunelyje kažkokių indų paslėpti – kad jie išbėgo ir nieko neišsinešė. Spėjama, kad tas jų pabėgimo tunelis yra iš tos pusės, nes ten daugiau praardyta. Bet ar čia iš mūsų kas nors mėgino pažiūrėti ir kas išgriovė, mes nežinome. Kaip spėjama, štai ta užmūrytoji siena. Štai ten kampas atitrūkęs, o čia užmūryta... Bet kiek čia tos tiesos, nežinau“, – pasakoja ji.
Paklausta, kodėl spėjama, kad iš grafų Pliaterių dvaro kadaise buvo galima išsigauti tuneliu, D. Valančienė sakė, jog taip visada manę senieji šateikiškiai.
„Žmonės sakydavo, kad grafai atsidurdavo bažnyčioje kažkaip netikėtai – gal iš už altoriaus išlįsdavo, bet ne pro pagrindines duris, kaip visi kiti. Tai galvojo, kad yra tunelis tiesiai iš dvaro. O bažnyčioje gal niekas neieškojo. Legendos sklando ir tiek. Jei atsiras, kas ieškotų to siūlo galo, pradės tyrinėti, gal ką ir ras. O dabar taip ir svarstome, yra tas tunelis ar nėra. Labai keistai čia tie kertiniai akmenys atrodo, o lubų lyg nėra“, – vietinių gyventojų abejonėmis dalijosi šateikiškė.
Deja, įsiprašyti į bažnyčią Balsas.lt žurnalistams nepavyko. Telefonu klebonas Gediminas Norvilas tvirtino apie jokį požeminį tunelį negirdėjęs. Teko apgailestauti ir dėl to, kad šiek tiek pavėlavome atvykti į Šateikius: dar prieš kelerius metus būtume susitikę su senuoju dvarą supančio parko prižiūrėtoju, o prieš kelis mėnesius – su buvusiu vargonininku. Jie, pasak šateikiškių, tikrai žinojo tiesą, o gal ir slaptuoju keliu buvo ėję...
Senųjų Lietuvos dvarų paslaptys laukia įminimo
Mokslininkai Šateikių dvaro, kurio išlikę pastatai paskelbti architektūros paminklais, iki šiol rimtai netyrinėjo. Tačiau bent šiek tiek praskleisti paslaptį sutiko archeologas Kęstutis Katalynas.
„Autentiški XVIII a. rūsiai išliko gana neblogai, tačiau sienose matomos kelios skylės – veikiausiai jas pramušė lobių ieškotojai. Visuose senuose pastatuose ieškoma aukso arba didikų brangenybių“, – sakė jis.
Archeologo teigimu, negalima atmesti, kad grafai Pliateriai bėgdami galėjo kažką rūsiuose paslėpti, tačiau labiausiai mokslininką sudomino kelios sienos.
„Šis rūsys seniau buvo gerokai ilgesnis – tolimasis jo galas tikriausiai nugriautas. Išardytos plytos panaudotos – iš jų netvarkingai sumūryta dabartinė galinė siena. Didieji akmenys antrame plane – dabartinio pastato pamatai. Todėl galima daryti išvadą, kad iki rekonstrukcijos 1804 m. pastatas buvo kitoks. Jį perstatant veikiausiai koreguoti ir rūsiai. Gali būti, kad iki rekonstrukcijos buvo ir fligelis ar veranda, o rūsys, kurio išgriautą galą mes matėme, galbūt ir buvo po veranda“.
Tačiau archeologas nelinkęs tikėti šateikiškių legenda apie tunelį tarp dvaro ir bažnyčios.
„Į požeminį praėjimą nepanašu, kadangi pats rūsys yra daugiau negu 3 m pločio, požeminiai tuneliai niekuomet tokie platūs nebuvo. Tai būtų paprasčiausiai neracionalus plytų švaistymas. O legenda galėjo kilti dėl labai paprastų dalykų.
Grafai Pliateriai, eidami į pamaldas nenorėjo skintis kelio per tikinčiųjų minią, todėl į bažnyčią įeidavo iš zakristijos pusės. Tikintieji, prasčiokai į bažnyčią susirinkdavo šiek tiek anksčiau, kadangi pavėluoti buvo labai blogas tonas, ypač kaime. Todėl susirinkusiems atrodydavo, kad grafai išdygsta kaip ir iš po žemių. Gali būti dar paprasčiau – grafų tarnai galėjo tyčia juos mistifikuoti, taip ir savo vertę kitų miestelio gyventojų akyse pakeldami: jie žino didžią paslaptį. O galbūt kas nors paprasčiausiai pajuokavo“, – svarstė archeologas.
Mokslininkas teigė, kad iki šiol tyrinėtuose dvaruose tokių požeminių praėjimų neaptikta, tačiau jis taip pat sakė, kad tarp šimtų nykstančių ir išsaugotų Lietuvos dvarų praktiškai nėra nė vieno, kuris būtų ištyrinėtas išsamiai.
„Todėl belieka laukti, kol tyrinėtojai imsis šitos baltos dėmės ir tada sužinosime daug naujo ir netikėto“, – sakė K. Katalynas.
Gal tuomet daugiau sužinosime ir apie legendomis apipintą Šateikių dvarą. O Balsas.lt žurnalistai pasirengę naujoms kelionėms į senovės paslaptis saugančius požemius. Jeigu tokių žinote, parašykite mums, ir mes būtinai juose apsilankysime.
Taip pat skaitykite ir žiūrėkite:
Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas
Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai
Požemiai greta Pučkorių atodangos – ugnies linija, kuria nepasinaudojo
Požeminis tunelis sovietinėje karinėje bazėje: legendų įminimo beieškant I d., II d.
Karybos specialistai: visa tiesa apie požeminį tunelį Plokštinės raketų bazėje
Verkių dvaras – kas lypi jo pozemiuose?
Vilniaus požemiai: kapinės ir paslaptinga vyskupų laidojimo vieta
Kreivosios pilies legendos įminimas
Vilniaus požemiai: paslaptys, slypinčios po Totorių gatve
