Šiemet Lietuvoje jau mirė daugiau kaip 36 tūkst. žmonių. Vieną iš jų – kelerius metus prižiūrėtą senolę – palaidojusi Roma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), neseniai kreipėsi į portalą tv3.lt kreipėsi. Moteris pasakojo susidūrusi su nesuprantamais ryšio tiekėjo reikalavimais.
Bendrovei neužteko pranešti apie klientės mirtį. Roma turėjo pateikti įrodymus, t. y. įmonei pateikti mirties liudijimą, kol jo nepateikė, mirusi senolė ir toliau gavo sąskaitas.
Mobiliojo ryšio bendrovė aiškino, kad mirus artimajam, jo vardu registruotą sutartį galima nutraukti atvykus į atstovybę su mirties liudijimu.
„To prašome dėl to, kad turime pareigą patikrinti, kokiu pagrindu asmuo kreipiasi dėl ne savo vardu registruotos sutarties, ar turime pagrindą veikti specialiomis sąlygomis ir priimti reikiamus sprendimus dėl tokios sutarties nutraukimo arba kitokio pakeitimo.
Mirties liudijimas – operatyviausias būdas užtikrinti, kad turite įgaliojimą tvarkyti artimojo turėtą sutartį. Paprastai žmonės geranoriškai pateikia šį dokumentą“, – komentavo bendrovės atstovė.
Kiekvieno žmogaus mirtis registruojama Gyventojų registre. Duomenis apie gyventojų mirtis iš jo nuolat automatiškai gauna tokios institucijos, kaip „Sodra“ arba Valstybinė mokesčių inspekcija. Joms nereikia pristatinėti mirties liudijimų kopijų, tad kodėl jie reikalingi kitais atvejais?
Atnešti mirties liudijimą reikia ne visur
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pasakojo, kad apie būtinybę blokuoti sąskaitą, klientui mirus, bankus įprastai pasiekia dviem būdais.
„Pranešus mirusiojo artimiesiems arba kredito įstaigoms periodiškai tikrinant „Registrų centro“ duomenis. Šiuo pagrindu bankas gali sustabdyti paslaugų teikimą, kad nesikauptų mokesčiai.
Tolesniems procesams, paveldėjimo reikalams, finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolų, perėmimui, pradėti reikalingas civilinės būklės akto apie mirtį išrašas, kurį sudaro ir į Gyventojų registrą įkelia Civilinės metrikacijos skyriai. Bankai naudojasi galimybe išrašų informaciją gauti iš Gyventojų registro“, – komentavo V. Kiguolienė.
Anot jos, nebūtina atnešti į bankus mirties liudijimą, užtenka pranešti apie mirtį.
„Tačiau būna atvejų, kai artimieji labai greitai praneša apie mirtį, tačiau bankai Gyventojų registre dar nemato mirties liudijimo. Tokiu atveju bankai iš karto gali tik užblokuoti mirusio kliento sąskaitą. O ją visiškai uždaryti ar išimti pinigus galima tik gavus informaciją apie mirtį iš Gyventojų registro“, – pažymėjo bankų atstovė.
Įmonės naudojasi „Registro centro“ duomenimis
„Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus patvirtino, kad įvairios institucijos ir įstaigos reguliariai kreipiasi į „Registrų centrą“ dėl informacijos bei duomenų teikimo iš įvairių tvarkomų registrų ar informacinių sistemų.
„Pavyzdžiui, bankams, draudimo bendrovėms ar komunalinių paslaugų bendrovėms aktuali Gyventojų registre kaupiama informacija apie asmenis, jų deklaruotas gyvenamąsias vietas ar įvairius civilinės būklės akto išrašus, pavyzdžiui, mirties. Šie duomenys minėtoms institucijoms teikiamos reguliariai pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis ar pagal atskiras užklausas“, – teigė M. Samkus.
Ne visos įmonės turi priėjimą prie duomenų
Advokatų kontoros „Ilaw lextal“ teisininkė Rimgailė Belickaitė sakė, kad Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą medicininį mirties liudijimą arba pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo mirusiu. Artimajam asmeniui dėl to kreiptis nereikia.
„Apie asmens mirtį Civilinės metrikacijos skyrius nedelsiant praneša Registrų centrui, todėl patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, galima matyti įregistruotą juridinį faktą – asmens mirtį. Mirusiojo artimajam pageidaujant, Civilinės metrikacijos skyrius išduoda ir mirties įrašą liudijantį išrašą.
Tačiau nei Civilinės metrikacijos skyrius, nei Gyventojų registras nėra įpareigoti ir apie asmens mirtį neinformuoja nei fizinių asmenų, nei įmonių, įstaigų ir/ar organizacijų, su kuriomis miręs asmuo buvo sudaręs sutartis ar turėjo kitais pagrindais atsiradusius įsipareigojimus. Ši pareiga tenka mirusiojo artimiesiems“, – pažymėjo teisininkė R. Belickaitė.
Todėl, anot jos, praktikoje neretai susiduriama su tokiomis situacijomis, kai mirusiojo artimieji gauna bendrovių sąskaitas už suteiktas paslaugas asmeniui, kuris yra faktiškai miręs.
„Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ne visos bendrovės yra sudariusios sutartis su Registru centru ir turi prieigą prie Gyventojų registro, todėl objektyviai neturi galimybės patikrinti, ar sutartiniai santykiai su asmeniu vis dar galioja.
Antra, bendrovės savo iniciatyva netikrina registro duomenų kiekvieną kartą prieš siunčiant sąskaitą konkrečiam asmeniui. Tokie nuolatiniai asmens duomenų tikrinimai būtų laikomi pertekliniu asmens duomenų tvarkymu, be to, tai visiškai neatitiktų objektyvumo, protingumo kriterijų. Ir galiausiai, nors Registrų centras ir gauna informaciją apie asmens mirtį, tačiau šie duomenys yra tik kaupiami Registrų centro duomenų bazėje, o ne viešinami tretiesiems asmenims“, – komentavo R. Belickaitė.
Jos teigimu, siekiant išvengti tokio pobūdžio situacijų, mirusiojo artimieji apie asmens mirtį turėtų nedelsiant informuoti visus jiems žinomus fizinius ar juridinius asmenis, su kuriais mirusysis buvo sudaręs sutartis ar turėjo kitais pagrindais atsiradusius įsipareigojimus.
„Svarbu paminėti, kad vien tik informavimas apie asmens mirtį nėra pakankama įrodomoji priemonė – būtina pateikti ir juridinį faktą įrodantį dokumentą – mirties įrašą liudijantį išrašą“, – sakė teisininkė.
Gyventojai irgi turi pasirūpinti duomenų prieinamumu
Teisingumo ministerija irgi teigė, kad įmonės turi teisę prašyti artimųjų pateikti asmens mirties liudijimą, jeigu pati įmonė iš Registrų centro negauna informacijos, nes neturi duomenų teikimo sutarties su Registrų centru ar nesikreipia dėl pavienio paklausimo.
„Asmens duomenys, taip pat ir informacija apie bankų, ryšio ir kitų paslaugas teikiančių bendrovių klientų mirtį, tretiesiems asmenims teikiama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Norėdami nuolat gauti savo klientų Gyventojų registre turimus asmens duomenis, bankai, ryšio bendrovės ir kitos įmonės gali kreiptis į Registrų centrą dėl Gyventojų registro duomenų teikimo sutarties sudarymo. Taip pat galimi ir vienkartiniai asmens duomenų teikimo atvejai pagal minėtų įmonių individualius prašymus“, – komentavo ministerija.
Anot jos, prašymuose turi būti nurodomas prašomų duomenų gavimo teisinis pagrindas, naudojimo tikslas, duomenų gavimo ir naudojimo sąlygos ir tvarka. Gali būti prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti asmens duomenis.
