Jeigu daina „Pasiklydęs žmogus“ griebia jus už širdies ir įkvepia kovai su gyvenimo sunkumais, ją parašęs Sasha Son, šiemet atstovausiantis Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse, bus pasiekęs bent dalį savo tikslo - paguosti sunkmečio krečiamą Europą.
Kaip jautiesi, praūžus „Dainų dainos“ konkursui? - pasiteiravome atlikėjo, praėjusį savaitgalį Klaipėdos naktiniame klube „Dr. Who“ pristačiusio projektą „Tabami Goes George Michael“.
Gerai, - šypteli Dima Šavrovas, naująjį karjeros etapą Lietuvoje pradėjęs su svajingu slapyvardžiu. - Pergalė konkurse man buvo malonus šokas. Jį lydėjo geri įspūdžiai. Patyriau daug dėmesio.
Ar esi didelis „Eurovizijos“ mėgėjas?
Nepasakyčiau. Bet drauge nematau, kad Lietuvoje būtų labai daug konkursų, kuriuose galėtų pasirodyti ir iškilti jauni atlikėjai. Sakykim, toje pačioje Didžiojoje Britanijoje yra ne tik daugiau įvairių progų, bet ir daugiau muzikinių kompanijų, kurios suinteresuotos paieška. Nusprendžiau dalyvauti „Eurovizijoje“, nes ji yra išėjimas į tarptautinę sceną. Tai buvo mano svajonė. Dabar ji pildosi, ir aš padarysiu viską, kad gerai pasirodyčiau didžiojoje scenoje.
Ruošiantis konkursui laukia daug darbų?
Taip, su komanda svarstome, kaip ir ką geriau padarius. Jau turime idėjų, kaip viskas atrodys scenoje, bet kol kas sudėtinga apie tai pasakoti: planuojame pasikalbėti su specialistais, su konkurso rengėjais.
Bet tiksliai žinau, kad norėčiau panaudoti tokią pat idėją, kaip finaliniame pasirodyme „Dainų dainoje“ - ištraukas apie gyvenimo tiesą, kurią nemažai žmonių nutyli, prieš ją užmerkia akis. Tokiu metu, kaip dabar, nemažai žmonių jaučiasi sutrikę, juolab kad ne vieną vargina tokios kasdienės bėdos, kaip rūpestis, iš ko pragyventi neturint darbo. Šia daina paguodžiau Lietuvą, o dabar tikiuosi suteikti palaikymą visai Europai.
Dabar išnaudosiu visą turimą laiką, kad pabaigčiau albumą, kuriame bus visos mano autorinės dainos: „Ten kur“, „Miss Kiss“, „At your door“ ir kitos, bei konkursinio kūrinio singlą. Jau suplanuoti koncertai Anglijoje, Airijoje, Latvijoje, Estijoje, neseniai sulaukiau kvietimo pasirodyti Olandijoje.
Kaip gimė daina „Pasiklydęs žmogus“?
Apskritai tam, kad ką nors sukurčiau, turiu būti atitinkamos nuotaikos, pagautas įkvėpimo. Paprastai jo ieškodamas sėdžiu „YouTube“ tinklalapyje ir žiūriu įvairius pasirodymus. Iškart norisi ko nors imtis pačiam... O kalbant apie šią dainą, mano pusbrolis parodė man pirmąjį jos akordą, už kurio užsikabinau. Lengvai sukūriau ją visą, lengvai atėjo ir žodžiai lietuvių kalba. Kai jaučiu dainą, kai man patinka tai, ką rašau, norisi kuo greičiau ją atlikti.
Nuskamba nemažai pasvarstymų, kad gegužę pasirodant Rusijoje vyksiančiame „Eurovizijos“ konkurse, pravers ir rusiškas vardas.
Kodėl gi ne. Be to, Europoje apskritai gyvena daug rusakalbių, tad nenustebčiau, jeigu vardas padėtų. Kad ir kaip būtų, aš atstovauju savo šaliai. Man tai labai svarbu. Žinoma, šis konkursas kažkiek politinis. Bet jeigu daina gera ir gerai atlikta, žmonės mielai už tokią balsuoja - nesvarbu, iš kur jos atlikėjas.
Kiek tau svarbus materialus požiūris į savo veiklą?
Svarbus, žinoma. Tiesa, gal žmonės galvoja, kad jeigu esi dainininkas, vartaisi kaip inkstas taukuose. Realiai gauni kur kas mažiau, nei gali atrodyti. Reikia susimokėti muzikantams, atsiskaityti už reklamą, gyvenimą viešbučiuose, sceninius drabužius. Galbūt ilgainiui užsidirbsiu daugiau, o dabar neapsakomai džiaugiuosi tuo, kad pamažu pradedu gyventi iš muzikos. Galiu užsiimti mėgstama veikla ir dar gauti už tai pinigų.
Tačiau kol tai įvyko, teko įveikti pokyčių kelią.
Taip. Kai grįžau į Lietuvą, man rūpėjo tik soulas ir „r‘n‘b“ muzika. Bet čia ji niekam nebuvo įdomi. Lietuvoje nėra šių stilių muzikinės kultūros. Mūsų šalyje labai populiarūs Andrius Rimiškis, Radžis - tokio stiliaus atlikėjai sulaukia didelio populiarumo. Šiuo požiūriu mane daug ko išmokė „LNK Muzikos akademija“, nes ten teko dainuoti masėms. Manau, pagaliau radau balansą, kad man būtų įdomu dainuoti, o klausytojui - nesudėtinga klausytis. O koncertuose visada galiu atlikti ir įmantresnių kūrinių.
Klasikinė muzika niekada tavęs netraukė?
Mano močiutė dėsto klasikinį vokalą. Bet aš visuomet buvau atsigręžęs į estradą, estrados dainininkus. Vaikystėje buvau didelis Whitney Houston gerbėjas. Mano mama stebėjosi manimi, kai aš, 11-metis, galėdavau valandų valandas kantriai klausytis viso šios dainininkės albumo ir nagrinėti kiekvieną natą, kiekvieną balso virpesį. Tačiau man tai buvo labai įspūdinga patirtis. Nė neskubėjau žaisti ar lakstyti kieme.
Tikriausiai dėl ateities kelio neturėjai abejonių?
Niekada, - šypsosi. - Atrodo, mano atveju viskas buvo iš anksto numatyta. Tiesa, vienu metu norėjau tapti troleibuso vairuotoju. Tačiau labai ankstyvoje vaikystėje. O šiaip muzika visada buvo man svarbi.
Ar tave trikdo „geltonoji“ žiniasklaidos veikla?
Kiekvienas dirbame savo darbą ir, eidamas į pramogų verslą, aš žinojau, kad būsiu atakuojamas. Aišku, šito nepalaikau. Bet skaudžiausia, kai per tokias situacijas kenčia tavo artimi žmonės. Kaip ir neseniai vykusiame skandale dėl mano pasirodymo klube, kurį mėgsta netradicinės orientacijos žmonės. Mano jaunesnįjį broliuką mokykloje užgauliodavo kartodami: „Tavo brolis - gėjus.“ Mano galva, kiekviename darbe yra riba, kurios nevalia peržengti.
Koks tavo, kaip atlikėjo, etikos kodeksas?
Aš į sceną nelipu tam, kad mane parodytų per televizorių. Noriu pelnyti dėmesį muzika, o ne skandalais.
Valerija LEBEDEVA
