Antrą kartą bandantis gauti progą atstovauti mūsų šalį „Eurovizijos“ dainų konkurse Kijeve dainininkas vasario 3 d. populiariausiame Lietuvoje gėjų klube ketina surengti George’o Michaelo garbei skirtą „gyvo“ garso koncertą „Sasha Song tribute to George Michael“.
- Projektas „Sasha Song tribute to George Michael“ dienos šviesą „išvydo“ prieš penkerius metus. Kokią prasmę tau šis pasirodymas įgauna dabar, kai atlikėjo jau nebėra tarp mūsų?
- Nuo mažų dienų esu aistringas George’o Michaelo gerbėjas – atmintinai mokiausi jo dainas, vis iš naujo žiūrėdavau jo pasirodymus ar koncertus didžiausiose arenose. Būtent jo muzika ir paskatino mane kurti dainas. Kai sužinojau, kad George’o Michaelo nebėra tarp mūsų, mane ištiko šokas. Buvo sunku priimti šią žinią, jei atvirai, nemiegojau visą naktį. Tikriausiai taip jautriai buvau sureagavęs tik į savo visų laikų mylimiausios dainininkės Whitney Houston mirtį.
- Ar nebuvo jaudulio renkantis atlikti tokio ikoniško atlikėjo dainas?
- Ilgai rinktis neteko, kadangi supratau, jog žmonės tikėsis išgirsti populiariausius jo kūrinius. Vokaliai jo dainos labai sudėtingos, tačiau mūsų diapazonai panašūs ir tai man suteikia tikėjimo savo savimi. Taip pat svarbus ir kolegų palaikymas. Štai operos solistė Asmik Grigorian lankėsi mano koncerte „Sasha Song tribute to George Michael“, kuriame dainavau kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu simfoniniu orkestru – jeigu tokie žmonės rodo susidomėjimą tavo atliekama muzika, reiškia kažką tikrai darai gerai (juokiasi). Svarbiausia, kad aš tikrai jaučiu George’o Michaelo muziką ir manau, kad tai pamatys ir į koncertą atėjęs gerbėjai.
- Kokią įtaką šis dainininkas turėjo tavo paties kuriamai muzikai?
- Kai dar gyvenau ir studijavau koledže Londone, vieno egzamino metu nusprendžiau atlikti savo mėgstamiausią George’o Michaelo dainą „Kissing a fool“. Labai jaudinausi dainuodamas prieš komisiją, bet būtent ši daina man padėjo pelnyti aukščiausią – A plius įvertinimą. Pasirinkau jo dainą, kadangi mane patį kaip atlikėją įkvepia jo atvirumas ir drąsa dainų tekstuose, išskirtinis balso tembras, melodijų jautrumas, asmeninė charizma. Tai buvo neįtikėtino talento žmogus. O aš pats tikiuosi, kad mano kuriama muzika bent dalimi prilygs jo legendai.
- Ne paslaptis, jog George’as Michaelas buvo ne tik pop muzikos, bet ir LGBT žmonių ikona. Kaip manai, ar yra gėjų ikonų Lietuvoje?
- Esu tikras, kad Džordana Butkutė labai palaiko LGBT žmones Lietuvoje. Ruslanas (Kirilkinas, red. past.) taip pat labai atvirai kalba apie savo seksualinę orientaciją. Manau, kad tai yra sveikintina – tokie žmonės parodo, kad ir tu gali būti savimi. Tačiau, ar jie yra ikonos? Galbūt dar tiesiog Lietuva nesubrendo tokiam „statusui“. Jei vis tik reikėtų išskirti, kažką „ikoniško“, tai sakyčiau gėjų klubas „Soho“ labai svarbus LGBT bendruomenei – čia kiekvienas gali nebijoti jaustis savimi, nebijoti susidurti su Lietuvoje vešiančia homofobija. Deja, lietuviams vis dar trūksta teisingos informacijos apie LGBT žmones ir jiems kylančius iššūkius.
- George’as Michaelas tapo tikru išsilaisvinimo simboliu tuometinei LGBT bendruomenei. Savo karjerą šis atlikėjas pradėjo aštuntajame dešimtmetyje, tačiau jo nešama žinutė – „išdrįsti būti savimi“ vis dar aktuali ir šiandien. Negi visuomenė nepasikeitė?
- Skirtingose pasaulio valstybėse, LGBT bendruomenė taip pat priimama skirtinga. Nuo Vakarų pasaulio tolerancijos iki Rytų šalių „kitokių“ stigmatizavimo. Deja, Lietuvoje stereotipai vis dar egzistuoja. Kartais net sunku pykti – juk kiek daug žmonių dar vaikystėje buvo aiškinta, kad homoseksualumas yra blogai. Juk vaikai negimsta nekęsti – tai aplinka juos priverčia mąstyti vienaip ar kitaip, tėvų mokėjimas paaiškinti vienokius ar kitokius dalykus. Džiugu tik tai, kad situacija keičiasi Lietuvoje į gerą su kiekviena karta. Vis daugiau žmonių gali laisvai kalbėti apie savo netradicinę seksualinę orientaciją, kas itin padeda tiems, kurie dar bijo „išlįsti iš spintos“.
- Dar vienas stereotipas – kad itin populiarius „Eurovizijos“ konkursas, kurio nacionalinėje atrankoje ir pats dalyvauji, yra tik didžiulis LGBT bendruomenės vakarėlis, netgi kartais pašiepiamai vadinamas „gayrovision“. Patirties šiame konkurse turi, tad ar sutinki su tokiu vertinimu?
- Nemanau, kad „Eurovizija“ yra tik gėjų vakarėlis. Tai – konkursas, kurį žiūri visi. Ir tai yra vienas šio renginio privalumų – sujungti ir suvienyti skirtingų šalių, tautų ir požiūrio žmones per muziką. Juk ir George’o Michaelo muzika patinka ne tik netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms, jo dainos gali įkvėpti kiekvieną. Man yra garbė tęsti George’o Michaelo muzikinį palikimą ir tikiuosi visų penktadienį atėjusių palaikymo.
