Kaune vyko šio miesto architektų, verslininkų, politikų ir kitų sričių profesionalų diskusija pavadinimu “Kauno plėtros aktualijos”. Turinio požiūriu tai buvo miestui naudingas renginys. Bet kartu jis išryškino kai kuriuos Kauno miesto plėtros proceso trūkumus.
Diskusijoje buvo pristatyti keletas architektūrinių projektų, galimų įgyvendinti Kaune artimoje ateityje, taip pat ilgalaikės miesto urbanistinės plėtros galimybės ir vizijos. Šią diskusiją išprovokavo “Vilniaus prekybos” ir “Mikrovisatos” ketinimai investuoti Kauno mieste, statant didelius pastatus. Nagrinėjant šių pastatų lokalizacijos Kaune problemas, pažvelgta šiek toliau į ateitį. Savivaldybės architektai vaizdžiai pademonstravo daugmaž konkretų miesto užstatymo bei infrastruktūros plėtros planą. Įgyvendinant šias vizijas, nekilnojamo turto specialistams ir statybininkams darbo būtų mažiausiai 50-čiai metų. Esama ir privačių architektūrinių idėjų, pvz., miesto centro plėtra dešiniajame Neries krante, įvairūs pasiūlymai dėl Nemuno salos panaudojimo. Buvo aptarta ir gal daugiau kaip prieš dešimt metų kilusi idėja - statyti sporto rūmus Kaune. Deja, pastarasis statinys, kaip ir minėtos idėjos, kol kas - tik vizijos architektų brėžiniuose. Galime būti tikri, jog jos išsipildys tik tada, jei Kauną, kaip naujų galimybių miestą, atras investuotojai. Taip pat ir asmenys, kurių daugybė pastaraisiais metais išvyksta iš Kauno kitur ieškoti geresnių gyvenimo galimybių.
Architektų vizijos neatrodys iliuzinės tik tuo atveju, jeigu Kaune atsiras ekonominės, demografinės ir socialinės prielaidos joms realizuoti. Bet kas ir kaip šiandien siūlo spręsti Kauno tuštėjimo, ganėtinai žemo investicijų lygio, saugumo, užimtumo, prasto miesto įvaizdžio problemas? Kitaip paklausus, kas gali pasakyti, iš kur tuštėjančiame Kaune atsiras tiek žmonių, kad apgyvendintų naujus pastatus? Kokie tai bus žmonės? Iš kur atsiras pinigų tuos pastatus pastatyti bei išlaikyti?
Aiškių atsakymų į šiuos klausimus nėra, bet ar ne nuo šių problemų sprendimo prasideda galimybių ieškojimas statyti naujus pastatus? Todėl po diskusijos, kur Kaune statyti vieną ar kitą architektų sumanytą įspūdingą statinį ar ištisus naujos architektūros rajonus, peršasi išvada, kad architektai šiek tiek aplenkė visų kitų sričių specialistus, kurie rūpinasi miesto plėtra - aplenkė Kauno laiką.
1998 metų pradžioje Kaune gyveno 415 681, o 2001 metų pradžioje - 378943 žmonės. Per tą laiką miestą paliko apie 37 000 žmonių, t.y. 9 proc. Tuo pat metu Vilniuje gyveno 578437 ir 665761 žmogus, t.y. gyventojų padaugėjo 87 000 arba 15 proc.
Kauno aukštųjų mokyklų absolventai masiškai keliauja į sostinę. Vieni jau susiradę darbą, kiti vien tik su viltimi jį susirasti Vilniuje. Jeigu absolventas pasilieka Kaune, tai kartais jam klijuojama nevykėlio etiketė. Išvykimas dirbti ar net gyventi į Vakarus nėra vien tik Kauno problema, bet tuos 9 proc. padidina ženkliai.
Kaunas jau seniai giriasi tranzitui palankia geografine padėtimi, pigesne ir kvalifikuota darbo jėga, pramoniniu potencialu. Bet kartais tai panašėja į istoriją apie keletą perspektyvių krepšininkų sovietmečio Kauno “Žalgiryje“, kurie jau pasitraukdami iš sporto taip ir liko tik perspektyvūs. Tuo tarpu kiti konkuruojantys miestai, turėdami vienintelį pranašumą (centrinės valdžios koncentracija arba pajūris), kol kas atkanda didesnius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kąsnius skaičiuojant 1000 gyventojų. Kaunas nuo seno tradiciškai užima trečiąją vietą pagal TUI 1000 gyventojų po Vilniaus ir Klaipėdos. Nuo Vilniaus 2001 m. pagal minėtą kriterijų Kaunas atsiliko beveik 4 kartus, nuo Klaipėdos beveik 2 kartus. Tiesa, Kaunas Klaipėdą sistemingai kasmet šiek tiek pasiveja, bet tik todėl, kad investicijos pajūryje iš dalies mažėja, Kaune išlieka tokios pačios. Egzistuoja ir valstybinės investicijos, kitaip sakant, mokesčių mokėtojų pinigai. Bet į skaičius šioje srityje sąmoningai nesigilinsiu, nes turbūt po diskusijų žiniasklaidoje jau niekam nekyla abejonių, kad Vilnius uzurpuoja liūto dalį valstybinių investicijų.
Nedarbas šiandien Kaune yra vienas mažesnių Lietuvoje - t.y. 8,5 proc. Bet koks jis būtų jei nuo 1998 m. iki 2001 m. 37000 išvykusių kauniečių, dažniausiai žmonių, nematančių perspektyvų Kaune, nebūtų iškeliavę pragyvenimo ieškoti kitur? Vilniuje nedarbas mažiausias šalyje, tik 6 proc. Šis skaičius rodo itin didelį darbo vietų didėjimą, žinant, kad sostinėje gyventojų padidėjimas nuo 1998 m. iki 2001 m. - 87000. Turėdami tokią statistiką galime būti ramūs - sostinė dar kurį laiką tikrai augs.
Nereikia statistinių duomenų, kad įsitikintum, jog saugumas Kauno baruose yra gerokai mažesnis nei Vilniaus. Tai patyrė ne vienas vilnietis ar kaunietis, turėjęs progos dažnokai lankytis abejuose miestuose. Nors pagal oficialią nusikaltimų statistiką Kaune nusikalstamumas beveik toks pat kaip Vilniuje, bet žmonių, o ypač užsieniečių sąmonėje, Kaunas bene nesaugiausias Lietuvos miestas. Gal tik Panevėžys pastaruoju metu pretendavo paveržti šį titulą. Galbūt šis įvaizdis egzistuoja todėl, kad Kaune nemažai incidentų pasitaiko viešose vietose, kur jie yra matomi, pvz., baruose, gatvėse? Be to, kai kurių studijų jau įrodyta, jog ir žiniasklaida padarė meškos paslaugą Kaunui, itin uoliai informuodama visuomenę apie kriminalinius nuotykius mieste. Tačiau įsivaizduojamas nesaugumas irgi gimdo nesaugumo jausmą su visais jo padariniais.
Mano supratimu, įvairios paskirties nauji pastatai atsiranda po to, kai mieste prasideda kiekybinė ir kokybinė plėtra: daugėja žmonių, jie turtėja, plečiasi intelektualinis potencialas, gyvenimas darosi stabilesnis ir saugesnis. Bet įsigilinus į Kauno situaciją, šiandien plėtros prielaidų beveik nesimato: Kaune gyventojų mažėja, daug gabiausių bei aktyviausių darbingų žmonių išvyksta iš miesto. Investuotojai miesto nelaiko prioritetiniu.
Džiaugiuosi Kauno architektų kūrybiškumu, aktyvumu ir lyderiavimu kuriant miestą, tačiau taip pat noriu pažymėti, kad diskusija “Kauno plėtros aktualijos” palietė tik vieną iš kelių plėtros aspektų: architektūrinį - urbanistinį. Gal tai parodo, kad net ir turėdamas humanitarinį universitetą Kaunas tebėra technokratiškas miestas, kuriame dominuoja techninis požiūris į problemos sprendimą?
Nors tikiu bei labai laukiu, kad bus ir daugiau diskusijų apie Kauno plėtrą, kuriose dominuos socialinis bei humanitarinis požiūriai. Juk idėjų varžybose dėl miesto plėtros optimalus rezultatas - lygiosios, kai vienodai aktyviai reiškiasi ne tik architektūrinis, bet ir socialinis bei humanitarinis požiūriai. Nesvarbu, kad ir pavėluotai. Geriau vėliau, negu niekada! Nieko tokio, kad po šių diskusijų gali pasirodyti, jog Kaunui kuri nors graži architektūrinė idėja visai nereikalinga ir kad prasmingiau buvo koncentruoti kūrybines mintis ties kitokiais objektais, kaip antai ne dangoraižio idėja, o apleistų pastatų centre pritaikymas studentų bendrabučiams.
www.akiraciai.lt
