Rusija konfliktuoja su Ukraina, Gruzija bei Baltarusija, o ES tokio pobūdžio krizėms nėra pasirengusi, kol kas negalėtų pakankamai operatyviai reaguoti ir efektyviai jas spręsti. Todėl sausį Europos Komisija pristatė komunikatą „Energetikos politika Europai“ bei veiksmų planą-paketą energetikos srityje, kuris tęsia Žaliąją knygą apie energetiką.
Pasiūlymai apima pagrindines energetikos politikos problemas. Pirma, tai priklausomybė nuo dujų ir naftos importo. Antra, klimato kaitos, ekonominio vystimosi, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ryšys. Trečia, kaip energetikos politika skatina konkurencingumą, ekonomikos augimą.
Europos Komisija manymu, pirmieji žingsniai, įgyvendinant ES energetikos veiksmų planą, priklauso valstybėms narėms, kurios turi patvirtinti strateginę energetikos viziją ir ateinančių trejų metų veiksmų planą. Vėliau valstybės pažanga bus atidžiai vertinama Europos Komisijai reguliariai pristatant Strateginį Energetikos peržiūros dokumentą.
Vienas iš prioritetinių naujosios energetikos politikos tikslų – pasiekti, kad į atmosferą patenkančių šiltnamio dujų kiekis iki 2020 m. sumažėtų 20 proc. Tai ne tik mažintų poveikį aplinkai, bet ir padėtų Europos ekonomikai efektyviau naudoti energetinius išteklius.
ES siekia vidaus energetikos rinką vystyti prieinamų kainų piliečiams ir pramonei užtikrinimo kryptimi. Tai apima ir Lietuvai itin svarbų elementą – bendrą Europos energijos jungčių tinklą. Naujasis ES energetikos strateginis dokumentas patvirtina, kad izoliuotų teritorijų neturėtų likti. Pripažinta, kad elektros energijos jungtis tarp Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos yra prioritetinis projektas. Tokį pat statusą gavo ir Nabucco dujotiekis, kuriuo dujas planuojama transportuoti iš Vidurio Azijos, Kaspijos regiono ir Vidurio Rytų į Vidurio Europą.
Naujas esminis energetikos politikos elementas – valstybių narių solidarumas. Energetinių išteklių tiekėjai gali puikiai išnaudoti valstybių narių pozicijų skirtumus, todėl strateginis energetikos politikos uždavinys – apjungti Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos ar Baltijos šalių interesus.
Pateiktas veiksmų planas numato, kad iki 2020 metų itin didelę išteklių turi užtikrinti atsinaujinantys energetiniai ištekliai. Bus privalomas 20 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir bent 10 proc. transporto biodegalų planiniai rodikliai. Biokuras pripažįstamas vienintele priemone, siekiant pastebimai sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos.
Šiuo metu Europos Sąjungoje naudojami 152 reaktoriai, kurie pagamina apie 30 proc. visos Europoje sunaudojamos elektros energijos. Tai viena iš pigiausių ir stabilią kainą turinčių mažai anglies junginių išskiriančių energijos rūšių. Be to, branduolinė energija leidžia pastebimai sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų energetikos produktų. Visgi, Europos Komisija valstybėms narėms leidžia spręsti, ar jos yra branduolinės valstybės, ar atsisako branduolinės energijos. Siūloma įsteigti aukšto rango grupę, kuri formuotų bendrą ES požiūrį ir nustatytų Europos branduolinės saugos ir saugumo taisykles.
2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu į energetikos technologijų tyrimus ir inovacijas ES kasmet investuos apie 1 mlrd. eurų kasmet. Tikimasi, jog naujos technologijos padės sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sąnaudas, leis efektyviau naudoti energiją ir užtikrins, kad Europos pramonė pirmaus pasaulyje. Todėl Komisija šiemet parengs pirmąjį Europos strateginį energetikos technologijų planą.
Lietuvos interesai iš tiesų sutampa su Europos Komisijos siūlymais. Sutarimas dėl bendros energetikos politikos ir solidarumas ją įgyvendinant leistų pasiekti apčiuopiamų rezultatų sprendžiant energetikos bei klimato kaitos problemas, būtų išvengta tokių energetinių sukrėtimų, kurie iškilo paskutinio konflikto tarp Baltarusijos ir Rusijos metu.
Energetikos politikoje numatytos energetikos jungtys leis išvengti Baltijos šalių izoliacijos, padės realizuoti bendrą ES vidaus rinką. Energetinių išteklių diversifikavimas (įgyvendinus Nabucco projektą) išspręs Baltijos šalių priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo problemą. Manau, kad energetikos veiksmų plano kontekste reiktų svarstyti ir Lenkijos-Lietuvos dujų tinklų sujungimą, suskystintų gamtinių dujų terminalų ar požeminių saugyklų statybos perspektyvas. Lietuva ketina išlikti branduoline valstybe, todėl energetikos veiksmų planas suteikia rimtą argumentą kuo greičiau pradėti jėgainės statybas. O Lietuvos mokslininkai turėtų išnaudoti savo potencialą ir aktyviai dalyvauti mokslinių tyrimų programose.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento narys
