Europos Komisija (EK) gegužės pabaigoje pradėjo informacinę kampaniją „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis“. Ja kiekvienas Europos pilietis raginamas kasdienėje buityje taupyti bei efektyviai naudoti energiją ir taip prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo.
Energijos taupymas aktualus ir kiekvienam Lietuvos žmogui, juolab kad dujos, kuras ir kiti energijos ištekliai nuolat brangsta. Nuo liepos brangs dujos, o kartu ir šildymas. Šį kainų šuolį lydės kitų prekių kainų kilimas.
Apsirūpinimo energija problema Europos Sąjungai (ES) yra viena iš didžiausių galvos skausmų. Lietuvai ir visam Baltijos regionui ji ypač opi, nes iš esmės regionas priklauso nuo vieno tiekėjo ir dar tik ieško alternatyvų.
Europai kasdien reikia vis daugiau energijos, o ateityje laukia dar didesni iššūkiai. Šiandien ES importuoja daugiau nei 50 proc. sunaudojamos energijos, daugiausia naftos ir dujų. Prognozuojama, kad 2030 metais ES reikės importuoti 70 proc. jai būtinos energijos. Pasaulinė energijos paklausa irgi sparčiai auga, ypač poreikius didina sparčiai besivystanti Kinija ir Indija.
Augantis energijos naudojimas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. ES pagal Kioto protokolą yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą ir užkirsti kelią klimato kaitai. Viena iš galimybių tai daryti – mažinti energijos paklausą ir didinti jos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Paprasčiausias ir visiems prieinamas būdas mažinti energijos naudojimą – išmokti ją naudoti efektyviai ir nešvaistyti be reikalo. Tokia idėja vyravo ir neseniai Europos lempų gamintojų federacijos, kuriai priklauso „Philips“, „Osram“, „Leuci“, „Sylvana“, „G.E. Lightening Europe“ ir kitos garsios bendrovės, konferencijoje. Joje akcentuota, kad gerų rezultatų galima pasiekti naudojant energijai taupius buitinius prietaisus, efektyvias šildymo ir vėdinimo sistemas. Konferencijos pagrindinės gairės siejosi su EK pradėta informacine kampanija „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis“.
Pernai Europos Komisija pristatė naują Žaliąja knygą apie energijos naudojimo efektyvumą. Ja siekiama, kad efektyvus energijos naudojimas taptų norma visiems ES piliečiams ir nurodomi praktiniai veiksmai, kurie iki 2020 metų leistų sutaupyti apie 20 proc. energijos.
ES nuo 1992 metų yra įdiegti A, B, C, D, E, G buitinės technikos standartai. Jie taikomi šaldytuvams ir šaldikliams, skalbimo ir džiovinimo mašinoms, indaplovėms, viryklėms, elektros lemputėms, kondicionieriams, šildytuvams ir pan. A raide žymimi energetiškai efektyvūs prietaisai. Šiandien Europoje jau atsisakyta gaminti D, E ir G tipo buitinę techniką. Europa taip pat rengiasi diegti JAV pasiteisinusią „Energy Star“ ženklinimo sistemą energetiškai efektyviai įrangai. Minėtą programą EK neseniai pristatė Europos Parlamento Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui. „Energy Star“ žymeklį ateityje numatoma taikyti pasauliniu mastu. Didžiausios biurų įrangos gamintojos Japonija ir Kinija taip pat turėtų įsijungti į šią energijos taupymo programą. Vis dėlto tik 25 proc. itin kokybiškos ES gaminamos biurų įrangos galės turėti „Energy Star“ ženklą.
Energijos naudojimo efektyvumas ypač siejamas su pastatų renovacija ir naujomis technologijomis. Lietuvoje senų pastatų šildymas ypač opi problema. Senų pastatų šilumos izoliacija menka, be to, dauguma būstų šildoma centralizuotai, gyventojai negali reguliuoti temperatūros. Senų namų renovacija sutaupytų nemažai energijos.
ES valstybės iki 2007-ųjų birželio turi parengti nacionalinius energijos efektyvumo planus. Lietuvos Vyriausybė Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 m. programą patvirtino pernai gegužę. Numatyta energijos gamybos ir naudojimo efektyvumą didinti centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, įmonėse, įstaigose ir namų ūkyje, transporte. Programoje pažymėta, kad energijos vartotojų švietimas, mokymas ir kitos priemonės taip pat yra labai svarbios.
Energijos naudojimo efektyvumui didinti planuojama atnaujinti ir modernizuoti pastatus, jų savininkai ar valdytojai bus apmokomi, kaip juos tinkamai prižiūrėti ar atnaujinti, gerinti statinių energetines charakteristikas. Atnaujinus pastatus ir energetikos sistemas, šilumos naudojimas juose sumažėtų 7 proc. Jeigu minėta programa būtų sėkmingai įgyvendinta, palyginti su 1990 m., į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 junginių sumažėtų net apie 32 proc. (3894 tūkst. per metus).
Aš remiu šią Lietuvos programą, nes ji siejasi su ES energetikos sektoriaus iniciatyvomis, kurias ES remia struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis.
Prisidėti prie taupymo ir aplinkos apsaugos galime kiekvienas. Išjunkime televizorių ar kompiuterį, užuot palikę juos veikti, nepalikime apšviestų patalpų, kuriomis nesinaudojame, pakeiskime nesandarius langus ir pan. Pirkdami naują buitinę techniką ar kitą įrangą taip pat žiūrėkime, kiek jie sunaudoja energijos. Taip sutaupysime ne tik pinigų, bet tausosime gamtą ir žmonių sveikatą.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
