Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre pirmadienį (kovo 13 d.) buvo svarstomas klausimas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje ir pereinamuosius laikotarpius. Klausimą EP deputatams pristatė Liberalų ir demokratų už Europą frakcija, kuriai priklausau ir aš. Savo pasisakyme paraginau ES senbuves kuo greičiau atverti darbo rinkos sienas naujokėms.
Laisvas asmenų judėjimas – viena pagrindinių laisvių, kurią garantuoja Europos Bendrijos teisė. Ji suteikia ES piliečiams laisvę vykti dirbti į kitą valstybę narę. Panaikinti kliūtis piliečių ir darbo jėgos judėjimui ES rinkoje yra vienas pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų.
Naujosios šalys narės tikisi, kad apribojimus taikančios ES senbuvės kuo greičiau atvers savo darbo rinkas naujokėms ir iš to turės tik naudos, nors tai padaryti anksčiau nei privaloma yra kiekvienos iš jų suvereni teisė.
Europos Komisijos analizės duomenimis, darbo jėgos antplūdis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių per pirmuosius jų narystės ES metus nebuvo toks didelis, kaip baimintasi. Įsileidusios darbininkus iš naujokių Airija, Anglija, Švedija tik išlošė.
Reikia sveikinti Suomijos, Ispanijos ir Portugalijos sprendimą nuo šių metų gegužės atverti savo darbo rinkas naujoms ES narėms. Atverti rinką nuo šios datos, naujausiais duomenimis, planuoja ir Graikija.
Aš dar kartą atkreipiau EP deputatų dėmesį, kad Lietuva labai aiškiai pasisako už kliūčių šalinimą verslui ES vidaus rinkoje. Laisvas darbo jėgos judėjimas, paslaugų rinkos liberalizavimas ir kitos priemonės prisidėtų prie ES konkurencingumo ir gyvybingumo, be to, padidintų piliečių pasitikėjimą naryste ES.
Mano nuomone, apribojimus darbuotojų judėjimui taikančios ES narės turi imtis priemonių, kad artimiausiu metu būtų sudarytos sąlygos legaliam Lietuvos ir kitų naujokių piliečių darbui. Tai leistų žmonėms realiai pasinaudoti savo teisėmis, taip pat suteiktų galimybę legaliai mokėti mokesčius ir ateityje gauti pensijas.
Lietuva yra suinteresuota aktyviau siekti palengvinimų tam tikroms darbuotojų grupėms, kurios nori laikinai išvykti kvalifikacijos kėlimo klausimais.
2006 m. gegužės 1 d. prasidės antrasis pereinamojo laikotarpio etapas. Naujosios šalys narės tikisi, kad jis bus produktyvesnis ir sulaužys „santechnikų“ stereotipus, kad darbo rinką atvėrusių šalių pavyzdys įtikins abejojančias, jog laisvė judėti ir įsidarbinti visose ES šalyse yra Europos pažangos variklis.
Pagal 2003 m. ES Stojimo sutartyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2011 m. balandžio 30 d., galima taikyti apribojimus darbuotojams migrantams.
Europos Komisija paskelbė, kad naujųjų šalių narių darbo jėgos judėjimas, atsivėrus sienoms, iš esmės buvo naudingas, ypač toms šalims, kurios netaikė pereinamųjų laikotarpių, t.y. Jungtinei Karalystei, Airijai ir Švedijai. Atkreiptas dėmesys, kad minėtose valstybėse narėse sparčiai auga ekonomika, mažesnis nedarbas ir didesnis užimtumas, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Be to, daroma išvada, kad naujųjų narių piliečiai papildė, o ne pakeitė senbuvių piliečius jų darbo rinkose. O šalys narės, taikiusios apribojimus, galėjo susidurti su nepageidaujamomis suvaržymų padariniais, pavyzdžiui, nelegaliu darbu.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš ES naujųjų narių sukauptu žmoniškuoju kapitalu gali paskatinti kurti verslą ir ilgalaikį augimą. Skatinti žmoniškąjį kapitalą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi iš tiesų yra vienas svarbiausių ES užimtumo ir sanglaudos politikos aspektų. Be to, rinka gali tapti veiksmingesnė, kadangi užsienio darbuotojai paprastai aktyviau reaguoja į regioninius ekonominių galimybių skirtumus.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys, Darbo partijos narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
