Kaip nurodoma išplatintame pranešime, M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vietą aptiko muziejaus Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovai.
„Paaiškėjus, jog savo gyvenimą Egipto mirusiųjų kultūrai pašventusi tyrėja jau ilgus metus pati yra likusi be kapavietės, buvo nuspręsta jos atminimą įamžinti“, – rašoma pranešime.
Lietuvos nacionalinio muziejaus teigimu, M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės perlaidojimui skulptorė Ksenija Jaroševaitė sukūrė sarkofago formos kenotafą su įrašu „SENOVĖS AIGIPTO PAKERĖTA SAULĖS DUKRA“.
„Atminties ženklo formą įkvėpė ne tik svarbiausia M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės domėjimosi sritis – senovės egiptiečių mirties ir pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas, ar vienas jos iš Egipto atvežtų eksponatų, bet ir pačios jos asmenybės ekscentriškumas“, – nurodoma pranešime.
Kenotafo pastatymą kapinių teritorijoje netoli buvusios kapo vietos organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir Vilniaus universitetu.
