Grupė YVA – sunki tema. Sudėtinga. Nors „Yvos“ albumo nenusipirkau ir nenusipirksiu, nesu snobė – suprantu, kad laisvoje visuomenėje žmonės turi teisę gyventi ir popritmu. Kaip kadaise pasakė Algis Ramanauskas-Greitai: „Aš esu kaina, kurią visuomenė moka už demokratiją“. YVA irgi yra kaina už demokratiją. Na, juk neuždrausi...
Tačiau iš tiesų kokia yra laisvės kaina, demokratijos kaina?
Labai mėgstu Niujorką. Nuo vaikystės veržiausi ten visa savo esybe. Manheteno panorama ir dangoraižiai dvyniai mane tarsi hipnotizavo. Kai pirmąkart nuvykau į Niujorką, tų dangoraižių jau nebebuvo. Žiojo duobė, aptverta vielos tvora. Kaip žaizda. Lyg po amputacijos.
Bet laikas žaizdas užgydo ir gyvenimas tęsiasi. Niujorkas – miestas, kuris niekada nemiega. Nemiega Taims skveras ir Brodvėjus. Operos Centriniame parke, naktiniai kino seansai skvere 42 aveniu, automobilių stovėjimo aikštelėse vasaros naktimis dramos studentai vaidina Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapną“. Amerika – ne vien Holivudas.
Komedijų klubai – svarbi amerikiečių kultūros dalis, ir Holivudas čia – tik pašaipų taikinys. Viename iš tokių klubų „Laugh factory“, esančiame 42-osios gatvės ir 8-osios aveniu sankirtoje, šiltą rugpjūčio vakarą žiūrovus linksmino vyriškis, panašus į RoRa.
Nutukimo epidemija, – sakė jis – šių dienų Amerikoje prilygsta tik marui, kuris siautė Viduramžių Europoje. Tie, kuriems pavyks išgyventi, galės pasakoti anūkams, kai sunku buvo anuomet prasibrauti pro riebius, kaloringus mėsainius ir pro maisto porcijas, pažymėtas XXL ženklu. Amerikoje jau atsiranda antsvorį turinčių žmonių, kurie kelia „McDonald's“ ieškinius, dėl nutukimo.
Prisiminkim Rugsėjo 11-ąją, – tęsia RoRa antrininkas, – manot, musulmonai atakavo mus dėl naftos, dėl politikos? Nė velnio. Jie paprasčiausiai nebegalėjo pakęsti mūsų kultūros banalumo, pigių efektų, kvailo humoro ir lėkštų blondinių. Tiesiog nebeapsikentė ir nebeištvėrė. Nusprendė padaryti tam galą ir sėdo į lėktuvus.
Galbūt tą dieną klube buvo artimieji tų, kurie žuvo per tragediją Pasaulio prekybos centre. Galbūt – ne. Salė šėlo, juokėsi ir plojo. RoRa antrininkas buvo drąsus (kaip ir pats RoRa, išdrįsęs palyginti Rolandą Paksą su Johnu F. Kennedy per patį apkaltos įkarštį).
Šiandien grupė YVA – popprincesės Lietuvoje: „Aš myliu daug berniukų, / Blondinų ir juodukų. / Į priekį negalvoju, / Kvailioju ir vilioju“, „Aš myliu daug vaikinų, / Brunetų ir blondinų, / Ir kai naktim sapnuoju, / Visus juos išbučiuoju“.
Nesu elitinė snobė. Nenoriu kartoti, auklėti ar moralizuoti. Stengiuosi išlikti tolerantiška. Bet kaskart, išgirdusi grupę YVA, prisimenu Pasaulio prekybos centro griuvėsius ir RoRa antrininką komedijų klube „Laugh Factory“ 42-osios ir 8-osios gatvių sankirtoje.
Dėl skonio, žinoma, nesiginčijama. Gyvename laisvoje šalyje – kiekvienas turi teisę klausytis to, kas patinka. Bet kaskart, išgirdusi „Aš myliu myliu myliu / daug vyrų vyrų vyrų“, mintyse jau regiu, kaip kažkur toli rūstūs barzdočiai jau žvangina ginklais.
Todėl prašau, – šiaip, dėl visa pikta, – būkime budrūs. Nes laisvė – dalykas rimtas.
Nes YVA – irgi dalykas rimtas.
