„Kuomet mažiau pinigų ir daugiau prioritetų, žinoma, susitarti nelengva. Ir tikėtis, kad labai staigiai, per naktį bus susitarta, tikrai nemanau. Tikrai derybos bus labai sunkios, ir manau, kad jos nusikels ir į kovo mėnesį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vilius Šapoka.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai nėra priimtinas nė vienas iš trijų pateiktų siūlymų dėl ES biudžeto.
„Visi pasiūlymai, pradedant nuo Europos Komisijos, vėliau Suomijos ir dabartinis – jie Lietuvai tikrai nėra priimtini. Visiškai suprantama, kad kai šalių narių pozicijos yra labai skirtingos ir yra Jungtinės Karalystės pasitraukimas, reikia ieškoti kompromisų, bet mano nuomone, tas naujas pasiskirstymas turi būti sąžiningas. Drastiški kirpimai Lietuvai nepriimtini“, – teigė ministras.
„Vienas iš pozityvių ženklų, kad Lietuvos argumentai yra išgirsti, suprasti ir, tikiuosi, per tas derybų naktis į mūsų argumentus bus įsiklausyta (...) Manau, kad Lietuva tinkamai pasirengusi deryboms“, – sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, derybas sunkina ir bendras kontekstas – vangiai auganti ekonomika Europos Sąjungoje, – ir vienos iš didžiųjų donorių Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.
„Galime suprasti nemažos šalių grupės nenorą, kodėl nenorima prisidėti daugiau lėšų į bendrą katilą, nes pasitraukus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos atsiveria didelė finansinė skylė – tai 60 mlrd. eurų. Turime tradicines Europos Sąjungos politikas, tokias kaip žemės ūkis, Sanglauda. Tuo metu išaiškėjo nauji prioritetai: klimato kaitos stabdymas, migracijos, saugumo iššūkiai“, – aiškina V. Šapoka.
Pirmąjį pasiūlymą dėl būsimojo ES biudžeto 2018 metais pateikė Europos Komisija, vėliau jį atnaujino ES pirmininkaujanti Suomija, o naujausią projektą praėjusią savaitę pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis).
BNS surinkti duomenys rodo, kad naujausias projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau Sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.
