Šiaulių mieste vienintelei tautinių mažumų mokyklai – rusakalbei „Santarvės“ vidurinei – rengiama tremtis. Centre esantis „Santarvės“ pastatas tiko naujos katalikiškos gimnazijos steigėjams. Įtampa jau sukelta. Šiaulių meras Rusijos konsului Vladimirui Popovui ir mokyklos bendruomenei vakar mojavo „šildymo“ korta.
„Išmetami kaip į balą“
„Santarvės“ mokyklos bendruomenė sako, jog miesto valdžia apie galimas rokiruotes nė nesiteikė informuoti. Apie jas rusų bendruomenė sužinojo tik iš spaudos, kai meras Justinas Sartauskas pagarsino planus, susijusius su katalikiškosios gimnazijos steigimu.
Ji įsikurtų „Santarvės“ mokyklos pastate, o „Santarvė“ keliautų į Zoknius. Ten rusiškoji ir lietuviškoji mokyklos veiktų po vienu stogu – Zoknių progimnazijos.
„Mes išmetami kaip į balą – be svarstymų ir diskusijų, – stebėjosi „Šiaulių kraštui“ Ingrida Kuolienė, laikinoji „Santarvės“ mokyklos direktorė. Jos niekas nė neklausė, kiek vaikų iš kur suvažiuoja į miesto centre esančią „Santarvės“ mokyklą.
Zokniai laikomi rusų diasporos mikrorajonu. Tačiau skaičiai rodo, kad šis stereotipas pasenęs.
„Santarvėje“ mokosi 142 moksleiviai. Tarp jų zokniškiai sudaro tik 25 procentus. 35 procentai moksleivių gyvena miesto centre, 32 procentai – pietiniame mikrorajone, 8 procentai – Šiaulių rajono vaikai. Viena moksleivė važinėja mokytis net iš Panevėžio.
„Jeigu būsime iškelti į Zoknius, mokyklai gresia sunaikinimas, – prognozavo laikinoji direktorė. – Tėvai ves vaikus į artimiausias lietuviškas mokyklas.“
Pirma laimina, paskui tariasi
Tik vakar meras suskubo aiškintis „Santarvės“ mokyklos bendruomenės atstovų nuomonę.
Į susitikimą Savivaldybėje atvyko ir Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas Vladimiras Popovas, miesto Rusų kultūros centro vadovė Nadežda Bessarab. „Santarvės“ mokykloje veikia šis rusų bendruomenės kultūros centras. „Kur jo žmones iškelsite?“ – klausta mero.
J. Sartauskas tikino, jog klausimas „ekonominis“, jog pirmiausia sprendžiama pastatų šildymo problema. Įstaigoms šildyti per metus reikia 7 milijonų litų. Mero aiškinimu, jų nėra ir nebus nei šiemet, nei kitąmet. Planuojamos skolos.
Meras dar priminė, jog mokyklų mieste yra per daug, nes vaikų skaičius mažėja. Anot mero, reikia šildyti net 4 tūkstančius tuščių vietų.
„Mes priversti atlaisvinti pastatus, kito kelio neturime, – aiškino meras. – Jūs, pagal mokyklų tinklo pertvarkos planą, turite būti iškelti šiais metais, o pastatas liktų tuščias.“ Anot mero, todėl katalikiškos gimnazijos steigėjai ir pasakę: „Atiduokite jį mums.“
Idėja palaiminta, nes esą katalikiška bendruomenė pastatą renovuotų ir išlaikytų.
„Savivaldybei atkristų jo šildymas“, – sakė meras.
Chaotiški siūlymai vėl sukels aistras
J. Sartauskas tikino, jog iš „valdžios taško“ pats geriausias variantas – įsikelti į Zoknių progimnaziją. Jos pastatas renovuotas, yra stadionas, vietos užteks.
Mokyklos atstovai iš patirties žino, jog skirtingų tautinių kultūrų mokyklos po vienu stogu kels problemų. Mokyklos bendruomenė sutiktų tik su iškeldinimu į atskirą pastatą, geriausia, kad jis būtų miesto centre.
Rusijos konsulas V. Popovas taip pat sakė, jog gali kilti įtampa, kaip kilo Klaipėdoje, sukėlus po vienu stogu rusakalbę ir lietuvišką mokyklas. Nors Klaipėdoje rusų mokyklų yra ne viena.
J. Sartauskas įvardijo ir atskiro pastato variantą – Centro pradinė, kurią esą numatoma iškelta į V. Kudirkos progimnaziją. Kitas – buvusios Dainų pradinės pastatas, bet jam reikia renovacijos.
Anot mero, kiti galimi variantai – „po vienu stogu": keltis į Ragainės progimnaziją, Gytarių progimnaziją ar Simono Daukanto gimnaziją. „Ši gimnazija maža, o gimnazijų mes turime per daug, – sakė meras ir pasiūlė: – Apsižiūrėkite Centro pradinę, ar išsiteksite, tik gal kartu su Švietimo skyriaus atstovais, kad nekiltų įtampos.“
„Kodėl apie įtampą negalvojote, kai mūsų mokyklos praėjusią savaitę atvyko apžiūrėti katalikiškos gimnazijos steigėjai?“ – klausė Andrej Mirnyj, „Santarvės“ mokyklos bendruomenės tarybos pirmininkas.
Mintys po posėdžio
Konsulas V. Popovas „Šiaulių kraštui“ vengė kalbėti apie galimai įsižiebsiantį konfliktą tautiniu pagrindu. Tačiau pabrėžė: „Sunku prognozuoti, kaip vaikai reaguotų į rusakalbę ir lietuvišką mokyklą po vienu stogu.“
Konsulo nuomone, „idealiausias variantas – palikti mokyklą tame pačiame pastate, nes tai mieste vienintelė rusakalbė mokykla, juolab kad čia veikia ir Rusų kultūros centras.“
Mokyklos tarybos pirmininkas A. Mirnyj mano, jog ne nuo to galo problema pradėta spręsti.
„Jeigu yra poreikis steigti katalikiškąją gimnaziją, tegul steigia, tai – ne mūsų klausimas, – sakė A. Mirnyj. – Mūsų klausimas kitas – kad nebūtume per jėgą išprašomi. Pirmiausia tai turėjo būti išspręsta, o tik po to turėjo būti sprendžiama, ką su tuščiomis patalpomis daryti. Tačiau padaryta kitaip: pirmiausia joms rastas šeimininkas, o mes statomi į tokią padėtį, kad beveik ir neturime išeities.“
Nauji šeimininkai dairosi ir į „Dagilėlį“
Meras J. Sartauskas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog atsižvelgs į susitikimo dalyvių nuomonę. Jis taip pat manąs, kad „nereikėtų mažinti rusų bendruomenės susitelkimo“.
„Ieškosime galimybių mokyklai išlikti ir miesto centre, ir atskirame pastate“, – tvirtino meras.
J. Sartauskas svarstė, jog „Santarvė“ gal net galėtų išlikti tame pačiame pastate. Bet jame telpa 300 vaikų, o rusakalbė mokykla mažėsianti iki 100–110 vaikų.
Šalia įsikūrusi „Dagilėlio“ dainavimo mokykla.
„Reikėtų tuomet ją plėsti, bet nenorime ten plėsti neformalaus ugdymo“, – sakė meras.
Ar katalikiškoji gimnazija pastumdys ir „Dagilėlio“ dainavimo mokyklą? „Šiaulių krašto“ žiniomis, gimnazijos steigėjai jau dairėsi vietos ir „Dagilėlio“ patalpose.
Meras tvirtino, jog tik „Santarvės“ mokyklos užimamos patalpos būtų atiduotos Šiaulių vyskupijai.
„Vienerius dvejus metus jie remontuotų patalpas, po to įkeltų tik gimnazijos klases, moksleivių būtų apie 240“, – aiškino meras.
Katalikiškoji gimnazija esą veiktų trijuose pastatuose: „Santarvės“, „Sandoros“ progimnazijos ir Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos.
R. Jankuvienė
