Sekmadienį priverstinai nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas skridęs iš Atėnų į Vilnių. Baltarusija privertė lėktuvą nusileisti Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumui iškilusią grėsmę lėktuve.
Atlikus lėktuvo patikrą, ši informacija buvo nepatvirtinta. Minske buvo suimtas Baltarusijos opozicijos atstovas, informacinio projekto „Nexta“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Ramanas Pratasevičius.
Dėl šio incidento pirmadienį į neeilinį pasitarimą renkasi Vyriausybė, bendrą posėdį rengia Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Taryboje.
Terorizmo aktas prieš ES ir NATO
„Šis įvykis peržengia vienos Lietuvos klausimą. Ar Lietuvos ir Graikijos. Tai yra labai nedraugiškas teroristinis aktas, nukreiptas prieš Europos Sąjungą, NATO valstybes ir pačią NATO“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis.
Pašnekovas teigė besitikintis, kad prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kalbės Europos Vadovų taryboje, kad būtų parinkti ir priimti rimti veiksmai, atsakant į, A. Ažubalio žodžiais, seniai girdėtą ir matytą teroristinį veiksmą.
Konservatorius spėjo, kad pirmosios sankcijos Baltarusijai galėtų būti nukreiptos prieš baltarusių avialinijas „Belavia“, kad ši kompanija negalėtų veikti Europos Sąjungos ir NATO valstybių erdvėje.
„Antras dalykas, kad virš Baltarusijos, kaip pavojingos ir neprognozuojamos šalies, būtų atsisakyta skraidyti. Už skraidymą, leidimą naudotis savo oro erdve, valstybė kažkiek gauna ir pajamų. Taip pat ir ekonominės sankcijos, žinoma, turėtų būti priimtos“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Tiki, kad sankcijos bus priimtos
„Mintys, kaip ir daugelio, matyt, yra pakraupimas nuo situacijos“, – sekmadienio incidentą vertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, liberalas Raimundas Lopata.
Jo teigimu, kad tikėtina, kad Baltarusijai turėtų būti taikomos tos sankcijos, apie kurias kalbėjo valstybės vadovai ir jau minėjo A. Ažubalis: paskelbti Baltarusijos oro erdvę kaip nesaugią ir atsisakyti skrydžių virš jos, drausti „Belavia“ veiklą ES ir NATO šalyse.
„Tai tikrai bus svarstoma ir, manau, tikrai bus pritarimas“, – įsitikinęs R. Lopata.
„Kadangi mes kalbame apie Baltarusiją kaip neprognozuojamą šalį, pati sąvoka reiškia, kad galime tikėtis visko“, – apie galimas provokacijas iš Baltarusijos ateityje pridūrė liberalas.
Lukašenką bus bandoma pastatyti į kampą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto pritarė, kad labiausiai tikėtinos sankcijos Baltarusijai – ekonominės sankcijos ir lėktuvų judėjimo virš Baltarusijos sustabdymas.
„Ko dar galima tikėtis iš Europos Sąjungos institucijų? Ko gero dar visiškai sumažinimas iki minimalių santykių su Baltarusija.
Yra dar kur paspausti Lukašenką ir tai bus bandoma padaryti. Tiek Briuselyje, tiek ir atskirų valstybių. Ir Lenkija labai griežtai pareiškė savo nuomonę, ir Vokietija. Dar bus bandoma į šiokį tokį kampą pastatyti Lukašenką“, – kalbėjo politologas.
Vakarai Lukašenkos negrobs
Pasak A. Pukšto, be sankcijų Vakarų demokratijos neturi kitų priemonių kaip spausti Baltarusijos režimą.
„O ką daugiau daryti? Europos Sąjunga negali suorganizuoti kitą teroristinį aktą ir nuvykti į Minską ir pagrobti Lukašenką. Jie gali atsakyti sankcijomis, gali atsakyti politiniais pareiškimais, nei NATO, nei kitos šalys neskelbs karo“, – sakė A. Pukšto.
Pašnekovo teigimu, demokratinės šalys veikia kitaip nei totalitariniai režimai.
„Trumpalaikėje perspektyvoje demokratinės šalys kaip ir pralaimi, bet ilgalaikėje perspektyvoje tiesa yra demokratinių šalių pusėje“, – įsitikinęs A. Pukšto.
Politologo nuomone, panašių incidentų iš Baltarusijos režimo galima tikėtis ir ateityje.
„Galima tikėtis visokių baisių dalykų, nes režimas ir Lukašenka žaidžia parodomaisiais veiksmais. Ko gero, ištikimiems jo šalininkams tai gali suveikti“, – VDU docentas.
Reikia spausti ir Putiną
Viešojoje erdvėje kalbama ir apie Rusijos dalyvavimą lėktuvo nuleidimo ir R. Pratasevičiaus suėmimo operacijoje. Visgi, nors jis ir yra nujaučiamas, tą turėtų dar patvirtinti ir tyrimas.
R. Lopatos teigimu, sunku pasakyti, ar Europos lyderiai imsis sankcijų prieš Rusiją, kaip prisidėjusią prie R. Pratasevičiaus pagrobimo. Politiko teigimu, reikia įrodymų ir platesnio tyrimo dėl Rusijos dalyvavimo šioje operacijoje.
„Mes turime tik akivaizdų Baltarusijos dalyvavimą. Tai reikalauja tyrimo“, – kalbėjo R. Lopata.
„Norėčiau, kad nebūtų apsiribota tik sankcijomis Baltarusijai, bet matau liūdną praktiką, kada Europos Sąjungos valstybių ekonominiai ir merkantiliniai interesai nusveria teisingumo ir adekvataus atsako paiešką ir suradimą“, – Rusijos dalyvavimą ir galimas sankcijas jai vertino A. Ažubalis.
Politikas pateikė pavyzdį, kai vienas iš didžiausių Austrijos bankų toliau vykdo savo veiklą Baltarusijoje, o viena iš austrų telekomunikacijos bendrovių yra viena iš pagrindinių mobiliojo ryšio tiekėjų Baltarusijoje.
„Štai jums tik mažas pavyzdys, kad kartais solidarumo ir bendro požiūrio paieškoms trukdo kai kurių valstybių ar dalies Europos godulys“, – sakė A. Ažubalis.
A. Pukšto nuomone, tarptautinė bendruomenė, lygiagrečiai sankcijoms Baltarusijai, turi spausti ir Vladimirą Putiną.
„Jis yra pagrindinis Lukašenkos rėmėjas ir palaikytojas. Jeigu bus tik spaudimas Baltarusijos atžvilgiu, to neužteks. Reikia griežtos pozicijos ir Rusijos atžvilgiu“, – tvirtino politologas.
Bilotaitė kreipėsi į Interpolą
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių, siekdama atkreipti dėmesį į nedemokratinių režimų vykdomus veiksmus, kai panaudojamos visos prieinamos priemonės susidoroti su šių režimų politiniais oponentais.
Laiške Interpolo generaliniam sekretoriui ministrė pabrėžė būtinybę ypač kruopščiai vertinti per Interpolą pateikiamas užklausas, siekiant apsaugoti dėl politinių motyvų persekiojamus asmenis.
„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad tarptautiniai teisiniai instrumentai nebūtų naudojami persekiojimui ir represijoms vykdyti. Kalbama ne tik apie Sausio 13-osios įvykius ir toje byloje dalyvavusių teisėjų saugumą. Lietuvos kaimynystėje yra persekiojami žmonės, o vakarykštis įvykis, kai buvo priverstinai nutupdytas privačios bendrovės lėktuvas Minsko oro uoste ir suimtas žurnalistas, kelia didelį nerimą ir susirūpinimą dėl žmonių saugumo“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Skaičiuojama, kad po Baltarusijoje įvykusių nedemokratinių rinkimų 2020 metais suimta daugiau nei 35 000 žmonių, kurie dalyvavo taikiuose protestuose.
Siekiant užkirsti kelią tam, kad nedemokratinių režimų valdomos valstybės ateityje naudotųsi Interpolo paieškomis neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu. Lietuva siekia sukurti bendrą ES sistemą, kur būtų keičiamasi informacija apie režimų persekiojamus žmones, kad bent ES jie jaustųsi saugūs.
