Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis neigia, kad Latvija ir Lietuva Europos Sąjungoje (ES) blokuoja sankcijas Baltarusijai. Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis tokią informaciją vadina propaganda, tačiau sako nežinąs, kas ją skleidžia.
„Tai yra neteisinga. Aš nežinau, iš kur tokios naujienos pasklido. Mūsų pozicija yra kalbėti vienu balsu su Europos Sąjunga“, – sakė G. V. Kristovskis šeštadienį per „Sniego susitikimą“ Trakuose.
Latvijos užsienio reikalų ministras teigė tikintis, kad iki mėnesio pabaigos ES turės vieningą po
ziciją dėl to, ką daryti su Baltarusija po represijų, kurios kilo po šios šalies prezidento rinkimų.
„Aš manau, kad reikia remti visas demokratines pajėgas Baltarusijoje ir nepamiršti, kad tai yra mūsų kaimyninė šalis ir kad esame suinteresuoti verslo ryšių pratęsimu“, – sakė G. V. Kristovskis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras informaciją apie tai, kad Lietuva blokuoja sankcijas, vadina propaganda ir sako, kad už mūsų šalį griežčiau tokiais klausimais pasisakė tik Jungtinės Valstijos.
„Lietuva, žinoma, pasisako už sankcijas, man labai keista, iš kur kilo tokie dalykai. Manau, kad Lietuva ne įvaizdžio problemų turi, aš manau, kad ir šiais laikais Europoje neišnyko propaganda, ir ji yra naudojama. Aš nežinau, kas ją skleidžia“, – sakė A. Ažubalis.
Lietuvos diplomatijos vadovas tikino, kad mūsų šalis viena iš pirmųjų pareiškė, kad kaltieji turi būti nubausti priemonėmis, dėl kurių turi susitarti Europos Sąjunga.
„Viena iš jų gali būti vizų sankcijų įvedimas. Kitas dalykas – tuo pat metu Europos vadovai turi priimti politinį sprendimą, kaip judėti Europos atsivėrimo Baltarusijos žmonėms link.
Yra labai lengva priimti sankcijas: nubalsavai ir priėmei – sąrašas yra, jį galima plėsti, galima mažinti, bet nugalėti Europos užsidarymą, va, kur yra iššūkis! Todėl Lietuva ir sako, spręskime šiuos klausimus kartu“, – sakė A. Ažubalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras aiškino pozicijas derinantis ir su Lenkija bei kartu darantis viską, kad santykiai ir su šia šalimi neblogėtų.
„Aš darau viską, kad santykiai neblogėtų, ir manau, kad santykiai nėra tokie, kaip kartais atsispindi vienoje ar kitoje žiniasklaidoje“, – sakė A. Ažubalis.
Apie tai, kad Lietuva, Latvija, Italija blokuoja sankcijas, informacijos teigia sulaukęs „ The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
„Praėjusią savaitę sulaukiau skambučių iš Briuselio, Stokholmo, Varšuvos, Talino ir Amerikos su klausimais, kas darosi su Lietuva? Kodėl ji kartu su Latvija ir Italija blokuoja sankcijas? Tai yra labai blogai Lietuvos įvaizdžiui“, – sakė E. Lucasas.
ES pareigūnai praėjusį penktadienį Briuselyje ėmėsi veiksmų, siekdami atnaujinti kelionių draudimą Baltarusijos prezidentui ir įtakingiausiems šalies valdžios pareigūnams.
Gruodžio 19 dieną Baltarusijos milicija sulaikė daugiau nei 600 žmonių, tarp jų opozicijos lyderių, kurie taikiai reiškė savo nepasitenkinimą dėl prezidento rinkimų rezultatų.
JAV ir ES paragino Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti į laisvę opozicijos aktyvistus, kurie buvo sulaikyti protestų metu.
Kaip teigia diplomatiniai šaltiniai, sąrašas asmenų, kuriems gresia kelionių draudimas, gali pailgėti iki 100 pavardžių.
Galutinį sprendimą ES priims per Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuris rengiamas sausio 31 dieną. Norint Baltarusijai pritaikyti sankcijas, būtinas visų 27 valstybių narių sutarimas šiuo klausimu.
Sankcijoms Baltarusijai prieštarauja Italija. Ispanija ir Portugalija taip pat laikosi nuosaikesnės nuomonės, skelbia šaltinis.
Tuo metu Vokietija, Didžioji Britanija, Švedija ir Lenkija remia naujų sankcijų Baltarusijai įvedimą dėl po prezidento rinkimų kilusių opozicijos protestų malšinimo.
ES vizų sankcijas Aleksandrui Lukašenkai ir dar 40 pareigūnų įvedė po panašaus protestų numalšinimo po 2006 metais vykusių šalies prezidento rinkimų. ES draudimą laikinai panaikino 2008 metais, kai į laisvę buvo paleisti aukšto rango politiniai kaliniai. Iš karto to po Baltarusijos prezidentas apsilankė Italijoje.
