Šis istorinis balsavimas dėl „gretutinių teisių“ tapo įmanomas dėl precedento neturinčios žurnalistų mobilizacijos ir parlamento narių drąsos, nepaisant didžiulio spaudimo iš didžiųjų technologijų kompanijų.
Direktyvos tekstui dabar reikia Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pritarimo. Dabar vykdydami naują didelio masto lobizmo kampaniją interneto milžinai mėgina išimti iš to teksto esmę: jos bando panaikinti nuorodas į „trumpas ištraukas“, „faktus“ ar „trumpas naujienas“, kad išstumtų iš direktyvos naujienų agentūras ir sutrumpintų gretutinių teisių galiojimo laikotarpį.
Faktai: žurnalistikos esmė
Faktai yra skirti visiems. Visi gali juos paaiškinti ir analizuoti. Tačiau kai paieškos sistema ar agregatorius žodis į žodį ima laikraščio ar naujienų agentūros turinį, visiškai normalu sumokėti už gretutines teises, net jei tai tėra trumpa ištrauka.
Ar gali kažkas nors trumpam įsivaizduoti, kad nebūtų sumokėta už faktinę istoriją apie „Brexit“ arba pabėgėlių, dingusių jūroje prie Graikijos krantų, tragediją prisidengus pretekstu, kad tai tėra „trumpos ištraukos“?
Pagalvokite apie tiriamąjį darbą ir rašymą, slypintį po antraštės „Mirtininko ataka šiitų komplekse: žuvo 32 žmonės, sako policija ir ligoninės“ paskelbimu. Kad parašytų šią paprastą eilutę, žurnalistas kreipėsi į policiją, kad išsiaiškintų sprogimo pobūdį, skambino į ligonines, kad sužinotų žuvusiųjų skaičių, nuvyko į sprogimo vietą, kad ją apibūdintų ir pasikalbėtų su liudininkais. Kartais jis rizikuoja savo gyvybe, nes toje pačioje vietoje gali įvykti antra ataka.
Taip neseniai nutiko ir Kabule, kai žuvo devyni žurnalistai ir fotografai, tarp jų ir naujienų agentūros AFP fotografas Shahas Marai (Šahas Marajis). Nustatant faktus taip pat reikia atmesti gandus, kurie teršia visas didžiąsias naujienas : įkaitų drama per 2016-ųjų ataką Nicoje, per kurią žuvo 86 žmonės, dar vienas išpuolis prie Eifelio bokšto tragiškąjį lapkričio 13-osios vakarą Paryžiuje… Išgalvotos naujienos persmelkia socialinius tinklus ir išnyksta tik po atidžių žurnalistų patikrinimų.
Taip kasdien dirba visi žurnalistai, fotografai, operatoriai; taip pat daugybę metų tai buvo ir mano darbas Bagdade, Teherane, Kaire, Damaske, Beirute. Jei imant pranešimus iš leidėjų ir agentūrų bus išvengiama gretutinių teisių, nes jie tėra trumpos ištraukos, direktyva neturės esmės. Tai reikš, kad mūsų svarbus darbas, tyrimai ir patikrintų faktų rašymas neturi vertės, o visos leidėjų ir naujienų agentūrų investicijos siekiant pranešti žinias visuomenei bus visiškas švaistymas. Taip pat tai reikš, kad faktai nekuria istorijos. Galiausiai ši sritis bus palikta tiems, kas skleidžia išgalvotas naujienas.
Panaikinus gretutinių teisių taikymą trumpoms ištraukoms, leidėjai ir naujienų agentūros samdys mažiau žurnalistų, uždarys savo biurus Afganistane, Irake, Irane, Šiaurės Korėjoje… Iš kur tada ateis informacija? Iš valstybinės žiniasklaidos? Iš autoritarinių režimų vykdomų dezinformacijos kampanijų?
Neleiskime „botams“ ar robotams, užprogramuotiems vykdyti įtakos kampanijas, ir „trolių fermoms“ užimti reporterių vietą arba interneto fikcijai pakeisti patikrintus faktus.
Jei bus panaikintas gretutinių teisių taikymas trumpoms ištraukoms, turinio grobstymas tęsis. To priežastis paprasta: interneto vartotojai didžiuliais kiekiais skaito būtent tas ištraukas, jos sugeneruoja milijonus internetinės sąveikos atvejų, taigi, ir nemažas pajamas platformoms. Jei iš direktyvos teksto bus pašalintos faktinės naujienos, iš jos liks tik tuščias kiautas.
Naujienos prieš išgalvotas naujienas
Dar vienas interneto milžinų arkliukas yra išstumti naujienų agentūras iš gretutinių teisių direktyvos. Tačiau jos yra naujienų priešakyje. Kiekvieną dieną, valandą ir minutę jos rašo istorijas, daro nuotraukas ir kuria vaizdo įrašus pasinaudodamos savo tankiais tinklais, kuriuos susikūrė visame pasaulyje, net ir pačiose neprieinamiausiose vietose. Jos tebėra nepakeičiamas kompasas patikrintai, objektyviai ir išsamiai informacijai, leidžiančiai visiems sužinoti, kas vyksta mūsų pasaulyje: nuo Sirijos iki Rusijos, nuo atokiausių provincijų iki sostinių.
Be agentūrų radijo stotys, televizijos laidos, laikraščiai ir portalai prarastų didelę dalį savo naujienų žaliavos. Būtų mažiau nuotraukų. Suklestėtų išgalvotos naujienos. Agentūrų turinys grobstomas lygiai taip pat kaip ir leidėjų darbas. Demokratijai būtina, kad naujienų agentūros ir toliau gyvuotų, o tam reikia, kad jos, lygiai kaip ir leidėjai, būtų visiškai įtrauktos į direktyvą.
Teisių galiojimo laikas
Labai svarbus klausimas yra gretutinių teisių užtikrinimo galiojimo laikas. Kai kas nori sutrumpinti jį iki vienų metų. Argi nebūtų absurdiška, kad interneto milžinai galėtų už dyką naudoti 2015-ųjų tragiškų įvykių Paryžiuje nuotraukas, nes nuo jų praėjo daugiau kaip metai?
Akivaizdu, kad nuotraukos gyvenimo trukmė neapribota vienais metais; ją reguliariai galima panaudoti iš naujo. Sveikas protas ir sąžiningumas reikalauja, kad būtų sugrąžintas pirminis gretutinių teisių galiojimo laikotarpis – 20 metų.
Ar gali Europos Sąjunga prisiimti riziką atimti esmę iš gretutinių teisių direktyvos, kai matome visame pasaulyje augančią grėsmę ir „išgalvotų naujienų“ sklaidą ? Mums sakoma – ir teisingai – kokie svarbūs demokratijai yra kitų metų gegužę vyksiantys Europos Parlamento rinkimai. Tuomet nesunaikinkime parlamente rugsėjo 12-ąją priimto dvejus metus ruošto teksto, kuriam pritarė 438 europarlamentarai – labai stipri dauguma.
Dabar Briuselyje ant kortos pastatyta Europos kultūros ir spaudos apsauga, spaudos ir visų kitų kūrybinių menų – muzikos, literatūros, kino, teatro ar poezijos – ateitis. Vartotojai, kurie ir toliau turės nemokamą prieigą, neturėtų susidurti su jokiu neigiamu poveikiu.
Žurnalistai, leidėjai ir naujienų agentūros vieningai reikalauja sąžiningo atlygio už savo darbą ir investicijas, skirtas visuomenei informuoti. Todėl tinkamas gretutinių teisių nustatymas yra itin svarbus mūsų demokratijai.
