Laura Juozaitytė
Ekonomikos sunkmečiu didžiojoje dalyje Lietuvos įmonių akcininkai patys stojo į samdomų vadovų vietą. Daugeliui tai padėjo greičiau priimti sprendimus, spręsti krizės sukeltas problemas ir taupyti. Ekonomikai atsigaunant svarstome, kas vis dėlto efektyviau geba valdyti įmonę – savininkas ar samdomas vadovas?
Didžioji dalis Lietuvos įmonių priskirtinos smulkiajam arba vidutiniam verslui. Dažnai teigiama, kad būtent dėl šios priežasties įmonių savininkai nusprendžia valdyti savo sukurtą verslą patys.
Atiduoti savo įmonę valdyti kitam nėra itin lengva ir emociškai. „Juk tai tam tikra prasme yra tavo kūdikis, matei, kaip jis gimė, stebėjai pirmuosius žingsnius, todėl logiška, kad atiduodant jį kam nors kitam į rankas susiduriama ir su rimta pasitikėjimo problema“, – teigė ISM Magistrų klubo prezidentas, „Remeks Lietuva“ vykdomasis partneris Mindaugas Antanaitis.
Vis dėlto dažnu atveju pasisamdyti profesionalų vadybininką, užuot valdžius verslą pačiam, apsimoka. Pavyzdžiui, 2011 metų „Creditinfo“ duomenimis, įmonių, turinčių samdytą vadovą, pajamų augimas buvo vidutiniškai 9–10 proc. didenis nei kitų bendrovių.
Laisvai samdoma verslo konsultante dirbanti Snieguolė Kerpienė ISM Magistrų klubo rengtoje konferencijoje dalijosi karčia patirtimi. „Laiku nesupratau, kad nesu gera vadovė, ir tinkamai neįvertinau savo įgūdžių suvaldyti verslo, kuris augo žymiai greičiau, nei tikėjausi. Galiausiai nutariau pasamdyti profesionalų vadovą, tačiau šis sprendimas buvo pavėluotas. Kadangi savo klaidas suvokiau per vėlai, mano įmonė patyrė bankrotą“, – kalbėjo verslo konsultantė.
Kad Lietuvoje egzistuoja būtinybė naujoviškiau valdyti verslą, rodo ir statistika. „Tyrimų duomenimis, net 37 proc. mūsų šalies įmonių neatitinka minimalių tarptautinių vadybos standartų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl lietuviškas verslas nėra pakankamai konkurencingas“, – teigė Gintautas Mažeika, teisininkų kontoros „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.
Didžioji dalis verslininkų suvokia, kad profesionalūs vadybininkai, galintys į verslą žiūrėti šviežiu žvilgsniu bei valdymo srityje pritaikyti naujausius vadybinius sprendimus, gali įmonei gali atnešti daug naudos. Tačiau kaip pasirinkti?
Pasirinkti vadovą nelengva
Konferencijoje kalbėję savo srities profesionalai akcentavo, kad svarbiausias dalykas, renkantis samdomą vadovą, yra pasitikėjimas ir bendras sutarimas, kokia yra pagrindinė plėtojamo verslo idėja.
„Didžiulė problema, jeigu akcininkai nepasitiki vadovu, tačiau lygiai tokia pat didžiulė problema yra, kai vadovas aiškiai mato, jog jo kompanijos vizija nesutampa su akcininkų. Tokioje pozicijoje kartą buvau atsidūręs ir pats. Galiu patikinti, kad tai nepadeda tinkamai plėtoti verslo“, – tvirtino Tadas Vizgirda, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas.
Interesų konflikto rizika egzistuoja visada. Nors ją numatyti ar visiškai jai užkirsti tam kelią gana sudėtinga, vis dėlto yra keli profesionalų siūlomi būdai, kaip samdomas vadovas bei įmonės savininkas gali susitarti ir efektyviai vesti verslą į priekį.
„Tikrųjų savininko norų išsiaiškinimas, supratimas, kad savininko nepakeisi, konkretūs su savininku suderinti tikslai, periodiniai susitikimai ir reikalų bei artimiausių planų aptarimai – tai keli konkretūs dalykai, galintys padėti santykius padaryti racionalius, o įmonės rezultatus geresnius“, – konferencijoje kalbėjo teisininkas G. Mažeika.
Dažnai nutinka keista situacija, kai, pasamdęs vadovą, įmonės savininkas pageidauja, kad šis dirbtų tokiais pat metodais, kaip dirbdavo jis pats, tačiau kartu vos ne žaibiškai tikisi daug geresnių rezultatų. „Stebuklų čia tikėtis nereikėtų. Kad ir kaip sunku iš pradžių būtų pasitikėti, laisvę naujam vadovui reikia suteikti“, – aiškino 19 metų įvairaus pobūdžio vadovavimo patirtį turintis G. Mažeika.
Verta pastebėti, kad samdomi vadovai turi ir vieną minusą – ribotą „galiojimo laiką“. „Man pradėjus dirbti įmonės vadovu, pagrindinis akcininkas atvirai pareiškė, kad turiu tris mėnesius susakyti viską, ką matau bloga, nes vėliau pats tapsiu viso to dalimi, ir žvilgsnis nebebus toks šviežias kaip pradžioje“, – apie lyderio krizę kalbėjo T. Vizgirda.
„Samdomas vadovas taip pat nėra absoliuti garantija, kad jus aplankys sėkmė. Todėl būtina nuolat vadovą prižiūrėti ir, jei rezultatai ima sistemingai blogėti, reikia suprasti, kad atėjo metas arba persvarstyti kompanijos viziją, tam tikra prasme „perprogramuoti“ vadovą, arba samdomą vadovą pakeisti nauju“, – teigė plataus vartojimo prekių prekybos įmonės „Vilandra“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andrius Samaitis.
Teisiniai aspektai
Pagal dabar veikiančią Lietuvos teisę yra nustatyta, kad krizės metu samdyto vadovo atsakomybę akcininkams papildo asmeniška atsakomybė kreditoriams. Tai labai dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl samdomi vadovai pradeda baimintis drąsių sprendimų.
„Todėl pernai metų vadovu išrinktas „Tele 2“ vadovas Petras Masiulis ir yra geriausias – nors kompanijai vadovauja vienuolika metų, vis dar stebina neįtikėtinais rezultatais, o tai veikiau yra išimtis iš taisyklės nei įprastai nusistovėjusi samdomų vadovų ypatybė“, – tvirtino A. Samaitis.
Beje, verta pastebėti, kad Lietuvoje įmonių savininkai su samdomais vadovais dažniausiai sudaro, kaip sako teisininkas Robertas Juodka, banaliausias“ darbo sutartis.
„Tai yra ganėtinai keista ir, sakyčiau, rusiška praktika, nes, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje vis labiau įprasta sudaryti civilines sutartis, kuriose aiškiai nurodoma, kokios bus samdomo vadovo pagrindinės kompetencijos ir kur jos baigiasi. Manau, kad tai kur kas adekvačiau, ir asmeniškai nelabai suprantu, kodėl to vis dar neperima Lietuvos įmonės“, – Lietuvos versle nusistovėjusią praktiką komentavo R. Juodka.
Lietuvos verslininkai
VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 proc. Lietuvos įmonių atitinka vidutinius tarptautinius vadybos standartus, 53 proc. atitinka minimalius standartus, o 37 proc. neatitinka net minimalių tarptautinių vadybos standartų.
2013 metų duomenimis, 75 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių vadovavo jų akcininkai
2014 metų sausio duomenimis, 24 proc. respondentų nurodė, kad norėtų pradėti savo verslą, o trečdalis iš jų verslo pradžiai ketintų imti paskolą.
