Pernai Rygos apskrities (Latvija) teismas samdomiems žudikams iš Lietuvos – Sergejui Markevičiui (gimęs 1966 m.) ir Edgarui Krogertui (1978 m.) paskyrė kalėti iki gyvos galvos. Tokia pat bausme nubaustas ir abu žudikus pasamdęs latvių verslininkas Martinis Putninis.
E. Krogertas bei S. Markevičius 2008-ųjų lapkritį įkliuvo Vilniuje. Tuomet keturis ginkluotus vyrus sulaikiusi policija pranešė užkirtusi kelią gaujų susišaudymui. Vyrai sulaikyti Vilniuje, prie „Senukų“ prekybos centro, automobilyje „Toyota Avensis“. Jie turėjo 3 trumpuosius (kaip įtariama, kovinius) šaunamuosius ginklus su šoviniais.
Panašiu laiku Latvijoje buvo sulaikytas M. Putninis.
Taigi S. Markevičiui, E. Krogertui ir M. Putniniui buvo pateikti kaltinimai dėl Aigaro Lūsio, Gačio Aišpuro ir Genadijaus Peredelskio nužudymų, taip pat dėl kėsinimosi nužudyti tuometį Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką Vladimirą Vaškevičių.
Teisme visų kaltė buvo įrodyta. Savo ruožtu nuteistieji laiko save nekaltais ir svetainei „Kriminal.lv“ atsiuntė laišką, kuriame išdėstyti, anot jų pačių ir jų gynėjų, svarūs argumentai, įrodantys jų nekaltumą.
Pasikėsinimas į muitininką
2007 metų gegužės 21-ąją Rygoje buvo susprogdintas Muitinės kriminalinės valdybos viršininko V. Vaškevičiaus automobilis „Subaru“. Nusikaltėliams iki galo plano įgyvendinti nepavyko dėl automobilio konstrukcijos ypatumų – daugybės plastikinių detalių, dėl kurių buvo sunku pritvirtinti prie dugno sprogmenį. Todėl bomba buvo padėta po automobiliu, ant žemės. Sprogimo banga nekliudė benzino bako, todėl ne tik aukų nebuvo, bet ir automobilis buvo tik nesmarkiai apgadintas.
Prokurorai tvirtina, jog V. Vaškevičių ketinta pagąsdinti dėl to, kad šis įtaręs M. Putninį finansinėmis machinacijomis, pinigų plovimu ir todėl įšaldęs vieną iš įmonės „Grupa Media“, priklausančios M. Putniniui, sąskaitų, kurioje buvo pusė milijono latų.
Kas padegė, tas ir sprogdino
Nuteistieji su šia versija kategoriškai nesutinka. „Kodėl apkaltinti mes – E. Krogertas, S. Markevičius ir M. Putninis? Juk ir nukentėjusysis, tuometinis Kriminalinės valdybos viršininkas V. Vaškevičius, per apklausas nurodė, kad tai gali būti Raimondo Štalbergo darbas. Šį nepavykusį pasikėsinimą jis susiejo su kitu įvykiu – automobilio padegimu. Už tai R. Štalbergas yra dabar teisiamas. Be to, V. Vaškevičius tyrėjams nurodė visai kitus asmenis, kaip galimai susijusius su pasikėsinimu į jį. Muitininkui įtarimų kėlė toks Juris Jurašas ir Sparanas, „kuris 2007 metų gegužės 21-ąją tuoj po sprogimo atėjo iš parko, kuris yra priešais Kriminalinės valdybos pastatą“.
Nuteistieji tvirtina, jog apkaltinamoji versija prieštaraujanti net nukentėjusiojo parodymams, nes V. Vaškevičius neigiąs buvus nesantaiką su M. Putniniu – ir dar tokią rimtą, kad „užsakytų susprogdinti“. Užtat visiems buvę žinoma apie įsižiebusį konfliktą tarp V. Vaškevičiaus ir R. Štalbergo.
Nuteistųjų advokatai tvirtina: kad R. Štalbergas susijęs su mašinos sprogdinimu, įrodo ir toks faktas – bylos medžiagoje yra protokolas, kuriame užfiksuoti 2007 metų birželio 8-ąją (maždaug po 3 savaičių nuo pasikėsinimo) duoti liudininko Artiomo Strojevo parodymai. Šis teigia atpažinęs Aleksandrą Belovą kaip žmogų, kuris 2007 metų gegužės 25-ąją aikštelėje, kur įvykdytas sprogimas, įdėmiai apžiūrinėjo automobilius. O šiuo metu A. Belovas figūruoja Štalbergo byloje dėl V. Vaškevičiaus automobilio padegimo.
Atpažinimo „keistenybės“
Be to, kaip tvirtina nuteistųjų gynėjai, keistų dalykų būta ir dėl E. Krogerto, S. Markevičiaus, M. Putninio atpažinimo. V. Vaškevičiaus vairuotojas tuoj po įvykio tvirtino, jog jokių įtartinų asmenų prie V. Vaškevičiaus automobilio tą dieną nepastebėjęs. Po metų jis patvirtino tą patį, tačiau, praėjus dar 2 metams, per teismą staiga iš nuotraukos jis atpažino S. Markevičių kaip žmogų, kuris „prieš pasikėsinimą į V. Vaškevičių vaikštinėjo po Vašingtono aikštę ir kažką stebėjo“. Taip pat liudytojas atpažino ir M. Putninį, nurodęs, jog šiuos žmones matė maždaug iš 200–300 metrų atstumo.
Keisti, advokatų teigimu, esantys ir dar vienos liudininkės parodymai, kad įvykio dieną ji matė S. Markevičių „su peruku ir be akinių“. O juk S. Markevičius, girdi, nuo vaikystės nešiojąs akinius, nes jo regėjimas – daugiau kaip –5 dioptrijos. Tiesa, jo namuose tikrai buvęs rastas perukas, bet ne toks, kaip mačiusi liudininkė.
Be to, daugelis liudininkų esą konkrečiai nenurodę, jog aikštelėje besisukinėjantį prie „Subaru“ matė būtent S. Markevičių. Vienas teigęs, kad matęs tik profilį, kitas tvirtinęs, kad S. Markevičius – per senas, anas vyras buvęs gerokai jaunesnis.
G. Aušpuro nužudymas
2007 metų rugsėjo 26-ąją savo gimtajame miestelyje Jekabpilyje buvo nužudytas garsus Latvijos verslininkas Gatis Aušpuras. Prokurorai tvirtina, jog jį nušovė S. Markevičius (beje, šauta ne mažiau kaip 7 kartus), o jo pagalbininkas E. Krogertas tuo metu laukė automobilyje. Abu žudikus pasamdė M. Putninis. Makarovo markės pistoletas, iš kurio verslininkas buvo nušautas, gulėjo numestas nusikaltimo vietoje.
Nuteistieji tvirtina, jog S. Markevičiaus kaltė šiame epizode esanti „išuosta“ – mat jį per odorologinę ekspertizę iš kvapo atpažino net 3 tarnybiniai šunys.
Visai nenuostabu, kad nuteistieji su savo gynėjais tvirtina, jog tokia ekspertizė esanti ginčytina. Jie pateikia keleto teismo ekspertų nuomonę, jog panašūs metodai tinka tik operatyviniam darbui, ir negali būti priimti kaip svarūs ir neginčijami įrodymai. Kitokių įrodymų – nei atspaudų, nei DNR pėdsakų – šiame epizode nesą neužfiksuota.
Nepatikimas liudininkas
Užtat esama Ernesto Jansono parodymų, neva jis bičiuliavęsis su M. Putniniu. Kai keletą kartų jiedu susitikę, pastarasis gyręsis, jog sekęs G. Aušpurą, o kai viską išsiaiškinęs, S. Markevičius jį nušovęs – neva už tai, kad G. Aušpuro įmonė buvusi skolinga M. Putniniui didelius pinigus. Nuteistų žudikų gynėjai pateikia teismo ekspertės Ivetos Ivančik, kuri tikrino liudininko parodymus melo detektoriumi, išvadas. Jose nurodoma: „E. Jansonas nemeluoja, bet atsakymų patikimumas tesiekia 30 procentų“.
Ir dar. Gynėjai tvirtina, jog liudininkas E. Jansonas, turintis saugomo liudininko statusą, kažkur dingęs. „Šis žmogus ne iš karto ėmė duoti parodymus, „svarbias detales“ prisiminė tik po poros metų – 2009-aisiais. O po to ir visai prapuolė, nebepasirodė teisme, niekas jo daugiau nebematė. Labai tikėtina, jog E. Jansonas pats yra prikišęs nagus prie verslininkų žmogžudysčių, bet jį prigąsdino ir privertė apšmeižti kitus“, – teisme pareiškė M. Putninio advokatas Artūras Zveisalniekas.
Trijų milijonų vertės nužudymas
Verslininkas Genadijus Peredelskis buvo nužudytas 2007 metų vasario 6-ąją Rygoje, Sluokų gatvėje, šalia tipinio devynaukščio. Prokurorai pateikia tokią versiją: vienoje savo banko sąskaitų G. Peredelskis buvo sukaupės beveik 3 milijonus dolerių, o jo verslo partneriui M. Putniniui labai jų reikėjo. Be to, tyrėjų duomenimis, abiejų verslo partnerių santykiai buvo įtempti – mat G. Peredelskis ruošėsi apie M. Putninio machinacijas papasakoti finansų policijai.
„G. Peredelskis nepasitikėjo M. Putniniu“, – taip tuometinę situaciją apibūdina prokurorai. Liudininkai tvirtina, jog G. Peredelskis dažnai piktai pasišaipydavęs iš M. Putninio, vadindavęs jį „slidžiu žmogumi“, stengdavęsis su juo kuo mažiau bendrauti, bet jo nebijojęs. Nors santykiai tarp abiejų vyrų buvę įtempti, jiedviem tekę kartu dirbti.
Melagingi parodymai
Prokuroras pabrėžia, kad M. Putninis stengėsi įrodyti, kad įmonėje jis dirbęs tik juristo darbą. Valstybės kaltintojo nuomone, šiam darbui kaltinamasis visai netinka, kadangi bandė paveikti liudytojus ir netgi sunaikino apklausos protokolus. Daugeliui liudytojų, tarp jų ir M. Putninio broliui Janiui, už melagingų parodymų davimą prokurorai paprašė iškelti baudžiamąsias bylas.
Nuteistieji su savo advokatais, suprantama, ir šiam atvejui randa pasiteisinimą. Mat įtarimai nužudžius G. Peredelskį M. Putniniui esantys paremti to paties liudininko E. Jansonso parodymais. Pastarasis, beje, savo parodymuose esąs sakęs, kad jo draugo G. Peredelskio mirtis, ko gero, susijusi su skyrybomis.
Gynėjai teigia, kad visiškai nepagrįstai nepasigilinta į nužudytojo G. Peredelskio motinos Evijos Ambrosovos parodymus. Ši tyrėjams papasakojo, jog sūnus jai yra pasakojęs apie Viktoro Gornako (Julijos Peredelskos patėvio) grasinimus dėl kažko šiam atkeršyti. E. Ambosova taip pat prisiminė, jog V. Gornakas G. Peredelskiui buvęs skolingas 70 000 latų.
Kalti žmonos giminės?
Nuteistų žudikų gynėjams taip pat esą keista, kodėl teismas nesusidomėjęs Vladimiro Vismanio parodymais. Šis tvirtino žinojęs, jog G. Peredelskį ketinantys nužudyti V. Gornako žmonės. Jis paliudijo, jog turįs informacijos, kaip du V. Gornako aplinkos žmonės ieškoję ginklo G. Peredelskiui nušauti. V. Vismanis tvirtino, jog dėl to jis net kreipęsis į policiją, bet policijoje, girdi, jam pasakę, kad byla jau esanti išnagrinėta. V. Vismanis ne kartą pabrėžė: „E. Jansonas man pagrasino jau iš karto po laidotuvių, kad nė žodžiu neprasitarčiau policijai. Na o G. Peredelskio žmogžudystės iniciatoriais buvo Gornakai, kurie jam buvo skolingi 100 000 latų. Ir jį sekė E. Jansonas“.
Dar vieną verslininką – Jelgavos mėsos kombinato savininką Aigarą Lūsį – abu samdomi žudikai iš Lietuvos nušovė 2008 metų sausio 10-ąją jo namo kieme. Ginklas, kuriuo jis buvo nušautas – pistoletas TT – buvo rastas netoliese. Bent jau dėl šio verslininko nužudymo aplinkybių nuteistųjų žudikų advokatai nepateikė nei pastabų, nei samprotavimų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
