Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.
Kokia nyki padėtis Ukrainoje, matyti, kai Vokietija kaip rimtą pažangą pateikia jau vien tai, kad vėl sutarta laikytis to, ko laikytis abi pusės sutarė dar rugsėjį Minske – nuo demarkacinės linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę per penkiolika kilometrų – maždaug per „Grad“ raketos skriejimo nuotolį.
Bet ir vėl nenustatyti jokie terminai. Todėl Vokietijos diplomatijos vadovas keturių valandų derybas su Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais vadina sunkiomis ir pripažįsta, kad persilaužimo nepasiekta.
„Daug lems, ar tai, ką sutarėme, bus daugiau negu rašalas ant popieriaus, ar bus vykdoma, kad padėtis „ant žemės“ iš tiesų pasikeistų. Atsakymų sulauksime greitai“, – sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
Pasak jo, vykdymas priklausys nuo Rusijos spaudimo separatistams. Rusijos ministras sako, kad separatistai planą vykdys, reikia, kad tai darytų ir Kijevas.
„Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kovotojai jau parėmė sunkiosios ginkluotės atitraukimo planą pagal Rusijos prezidento iniciatyvą. Tikimės, ir apie tai šiandien kalėjome, kad Ukrainos vadovybė padarys tą patį“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tačiau Rusijos prezidento taikos iniciatyvas Amerika apibūdina taip: alyvos šakelė vienoje rankoje, raketos „Grad“ kitoje.
Per dar vieną nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Jungtinių Valstijų pasiuntinė sakė, kad naujausiu „taikos planu“ Vladimiras Putinas mėgino atsisakyti įsipareigojimų išvesti pajėgas iš Ukrainos ir įteisinti teritorijas, kurias separatistai užgrobė jau įsigaliojus paliauboms.
„Nuplėškime šydą nuo Putino taikos plano ir vadinkime jį tuo, kas jis yra – Rusijos okupacijos planu. Mums reikia įvykdyti taikos planus, kuriuos jau turime, taikos planus, kuriuos Rusija pasirašė – ir sulaužė“, – sako JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Samantha Power.
Jau 28-ąją Saugumo Tarybos diskusiją sukvietė Lietuva. Nuo ankstesnės diskusijos lapkritį žuvo 500 žmonių. Pasak Lietuvos, nesiliaujantys puolimai ir ginkluotės tiekimas yra apskaičiuotas ir sistemiškas Rusijos mėginimas destabilizuoti Ukrainą: ar be Rusijos pagalbos gauja nudriskusių kovotojų turėtų arsenalą, prilygstantį mažesnių Europos šalių kariuomenei?
„Rusijos ketinimai perrašyti Minsko susitarimus taip, kad būtų įteisinti ir pripažinti kovotojų pasiekti teritoriniai laimėjimai, kalba apie Kremliaus visapusišką paramą šiems nusikaltėliams“, – sako Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Raimonda Murmokaitė.
Amerikos diplomatijos vadovas atkreipia dėmesį į nuožmų puolimą Debalcevėje, strateginiame transporto mazge pusiaukelėje tarp Donecko ir Luhansko, kur Ukrainos pajėgas smogikai apsupę iš trijų pusių.
„Mėginama išplėsti teritoriją, kurią jie kontroliavo, kai pasirašė susitarimą ir sutiko laikytis kontrolės linijos. Todėl tai labai akiplėšiškas žemės grobimas“, – sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Ir jo kolegė iš Europos Sąjungos visą atsakomybę dėl Minsko susitarimų laužymo teikia Rusijai.
„Dabar Rusijos rankose yra vykdyti savo pačių įsipareigojimus. Ir tai bus vienintelis pagrindas Europos Sąjungai spręsti dėl bet kokių naujų žingsnių dėl sankcijų“, – sako Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorė Federica Mogherini.
NATO vadovas sako, kad dabar Rusija tik aštrina padėtį, todėl reikalauja, kad liautųsi remti separatistus.
„Matome Rusijos įrangos Ukrainoje didinimą. Turime galvoje tankus, artileriją, šarvuočius, modernias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Prie mūšių vietos Luhansko srityje, kur Ukrainos pajėgos trečiadienį turėjo užleisti pozicijas, Vakarų žurnalistai nufilmavo iš Rusijos pusės judančią vilkstinę su savaeigėmis haubicomis, prieštankiniais pabūklais, raketų sistemomis „Grad“ ir penkiolika naujausių tankų. Rusija vis reikalauja įrodymų, kad jos pajėgos Ukrainoje, o kai Vakarai juos pateikia, nurašo juos kaip suklastotus.
„Jei netikite, kad Rusija teikia tiesioginę karinę pagalbą, įrangą, amuniciją, žvalgybos duomenis ir padeda su techniniu aptarnavimu, kai jo reikia, jei netikite, kad tai daro Rusija, tai jūs tiesiog nenorite tuo tikėti“, – sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Bet pasak NATO sausumos pajėgų Europoje vado įrodymai nepaneigiami: per paliaubų laiką, Rusijos ginkluotės srautas į Ukrainą išaugo du kartus.
