Šiemet kaip niekada gausu transformatorinės alyvos grobimų, suaktyvėjo ir spalvotojo metalo vagys, pasisavinantys laidus.
„Lesto“ bendrovės duomenimis, iki lapkričio 22 dienos Panevėžio regione pasigviešta 36 tonos alyvos, kai pernai atitinkamu laiku buvo kiek daugiau nei 12 tonų.
Statistika niūri
Panevėžio rajonas šioje statistikoje ypač išsiskiria. Čia per tą laikotarpį šiemet pavogta 10,5 tonos alyvos, kai pernai tuo pačiu metu buvo 6,2 tonos. Tad per metus situacija akivaizdžiai pablogėjo, o palyginti su sostinės statistika, atrodo dar niūresnė: Vilniaus regione šiemet užfiksuota 12 alyvos vagysčių, Vilniaus rajone – tik dvi, Panevėžio regione – 182, rajone – 54.
Dėl vagysčių sugadinta devyniolika transformatorinių, tad nuostoliai dideli. Tuo labiau kad nukenčia ir niekuo dėti vartotojai: kiekviena vagystė reiškia, kad jie 4–5 valandas paliekami be elektros.
„Panevėžio rajonas pagal alyvos vagysčių skaičių lyderis visame regione“, – apgailestauja Panevėžio rajono savivaldybėje susitikimą su vietos seniūnais surengę „Lesto“ bendrovės atstovai.
Tiesa, energijos vartojimo vagysčių sumažėjo kelis kartus. Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti žmonių sąmoningumas, atsakingesnis gyvenimas, tačiau neatmetama ir galimybė, jog daugumos nusikaltimų tiesiog nepavyko išaiškinti.
Nuostolius sumažino
„Lesto“ bendrovės Panevėžio regiono elektros tinklo vadovo Juozo Januškos teigimu, tokia situacija skausminga visiems ir visi vienodai dėl to kenčia.
Neabejojama, vogta alyva prekiaujama – juk jos nugvelbta vis dėlto daugiau nei dešimt tonų. „Kažkas surado terpę ir prekiauja ja kaip degalais“, – J. Januška tikisi, jog bendradarbiaujant su rajono seniūnais pavyks išsiaiškinti, kas tai daro.
Bendrovės Prevencijos ir kontrolės departamento vadovas Juozas Šakela pripažįsta, kad stabdant vagystes vis dar nepasiektas norimas rezultatas, nors įrengta nemažai signalinių sistemų, plūdurų, matuojančių alyvos lygį, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais – organizuojami bendri reidai tikrinant automobilius. Net užvirinta ne viena transformatorinė. Visa tai duoda rezultatų, bet vagysčių srautas neslūgsta taip greitai, kaip norėtųsi. Žinoma, kai kurių saugos priemonių – pavyzdžiui, signalinių sistemų – neįmanoma įdiegti visose transformatorinėse. Pasak J. Šakelos, šalyje jų yra per 40 000, ir tai kainuotų labai brangiai.
Tiesa, sumažinti nuostolius bendrovei pavyko: pernai vieno nusikaltimo kaina siekė 2 700 litų, šiemet – kone tūkstančiu mažiau, 1 800 litų.
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK duomenimis, grobta alyva iš tiesų skiedžiama ir naudojama kaip degalai. Tačiau policijos darbą gaudant ilgapirščius apsunkina tai, kad tokie nusikaltimai pastebimi ne iš karto: išleidus dalį alyvos, transformatorius dar kurį laiką veikia. Dėl šios priežasties ir pati „Lesto“ savo transformatorines dabar stengiasi apžiūrėti kartą per ketvirtį.
Bendrovės Prevencijos ir kontrolės departamento vadovo J. Šakelos teigimu, nors tokios alyvos, kuri visiškai netiktų vidaus varikliams, nėra, iš transformatorių išleidžiamos nepatariama naudoti net ir skiestos – moksliškai įrodyta, kad ji gadina variklius. Tačiau jos paklausą veikiausiai lemia faktas, jog tai pigiau nei įprasti degalai, o automobilis sugenda ne iš karto.
Pasak bendrovės atstovų, yra žinoma, kad pastaruoju metu transformatorine alyva skiedžiamas iš Baltarusijos vežamas dyzelinas. Vairuotojai piktinasi, kad baltarusiški degalai kemša variklį, bet kaltas dėl to lieka dyzelinas, o ne jo priemaišos.
Seniūnai turėjo priekaištų
Pasak „Lesto“ atstovės ryšiams su visuomene Editos Sirutienės, bendrovė ne atsitiktinai siekia glaudesnio bendradarbiavimo su seniūnijų vadovais – anot specialistės, seniūnai apvažiuoja visur, daugumą žmonių pažįsta ir žino tokios informacijos, kurios galbūt nežino bendrovės atstovai. „Seniūnai – grandis, esanti arčiausiai žmonių“, – sakė ji.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv teiravosi, ar nebandyta kalbėtis su šalia transformatorinių gyvenančiais žmonėmis – galbūt jie galėtų pagelbėti išvydę įtartinus asmenis. Kartu atkreipė dėmesį, kad galbūt gyventojai ne visada supranta matą vagystę.
Įmonės atstovai sulaukė ir seniūnų priekaištų – esą trumpuoju numeriu sunku prisiskambinti, sunku išaiškinti, kuriame kaime bėda. Jų manymu, vietiniai dispečeriai žinodavo visus kaimus. Tokius priekaištus įmonės atstovai atmetė. Jų teigimu, žinant vartotojo numerį, elektrikai gali matyti, nuo kurio stulpo jiems tiekiama elektra, ir žinotų, kurioje atkarpoje kilusi problema.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius pageidavo daugiau informacijos laikraščiuose ar per televiziją – išaiškinimo, kokiais atvejais kur skambinti, kaip galima atpažinti, kad ne įmonės darbuotojai dirba, o svetimi, ir pan. Kartu prašė seniūnams perduoti informaciją apie jų teritorijoje įvykdytas vagystes – galėtų pakalbėti su aplinkiniais žmonėmis.
Seniūnai skundėsi ir pačia „Lesto“ bendrove, kad neprižiūri aplink transformatorines teritorijų, todėl seniūnijos turi siųsti žmones, dirbančius viešuosius darbus, pjauti žolės. Esą dešimt metrų spinduliu aplink objektą turi sutvarkyti jo savininkas. Pasak Ramygalos seniūno V. Chirv, nelabai ir galima siųsti savo žmones, nes objektas pavojingas. Be to, tarp dirbančiųjų viešuosius darbus yra įvairių žmonių, tad „bešienaudamas gali ką nors ir negero sugalvoti“.„Jei yra gedimas, pasėliai ne pasėliai, vis tiek važiuojat, o paskui žmonės eina pas seniūną“, – priekaištavo Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys.
Pasak įmonės atstovų, kaimiškose teritorijose nėra zonų ir žemė nėra įteisinta, o miestuose tvarkoma bendru sutarimu.
Daiva SAVICKIENĖ
