Parodos Seimo rūmuose atidarymu penktadienį prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai.
Tos pačios dienos vakare prie televizijos bokšto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje suliepsnos atminimo ir pagarbos laužai.
Televizijos bokšte vyks literatūriniai skaitymai ir skambės muzika, po to šv.Jonų bažnyčioje vyks koncertas "In Memoriam".
Penktadienio vakarą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiai bus prisimenami ir Kaune. Minėjimo renginys prasidės prie Vytauto Didžiojo paminklo, vėliau persikels į Vienybės aikštę, stabtelint prie Lietuvos televizijos Kauno redakcijos pastato, bus padėtos gėlių prie Laisvės paminklo, Vienybės aikštėje degs atminimo laužai.
Renginyje dalyvaus Laisvės gynėjų artimieji, Sausio 13-osios brolijos nariai, Seimo nariai, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarai, Kauno miesto, apskrities bei rajono vadovai, kariai, studentai, miesto visuomenė, taip pat svečiai.
Kaune dislokuotas Lietuvos kariuomenės J.Vitkaus inžinerijos batalionas šventės dalyvius vaišins kareiviška koše.
Šeštadienį, sausio 13-ąją, Seime vyks iškilmingas posėdis, albumo "Piešiu laisvę" pristatymas, visuomenės susitikimas su Seimo vadovybe.
Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakelta valstybinė vėliava, ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų Antakalnio kapinėse bus padėtos gėlės, žuvusieji bus pagerbti tylos minute.
Šešioliktąjį kartą bus surengtas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu". Po pietų Prezidentūroje vyks Sausio 13-osios medalių įteikimas. Vėliau - koncertas "Kada sūneliai sugrįš" šv.Kotrynos bažnyčioje.
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginius užbaigs šeštadienio vakarą Vilniaus Arkikatedroje aukojamos šv.Mišios.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.
