Žmogus, paslydęs ar užkliuvęs už kokio nors objekto, kuris buvo padengtas sniegu ar ledu, griūva ir, bandydamas išvengti smūgio, ištiesia rankas. Ištiesta ranka atsiremia į gatvę, tada traumuojanti jėga plinta galūnės ašies kryptimi, atsiranda jos gniuždymas. Veikiant šioms jėgoms, gali įvykti įvairūs rankos lūžiai: stipinkaulio tolimesniojo galo, nusitęsiantis į riešo sąnarį, žastikaulio artimesniojo galo, apimantis peties sąnarį ir kiti. Taip pat, esant tokiam traumos mechanizmui, dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.
Rudenį ir žiemą į medikus kone kasdien kreipiasi gatvėje paslydę ir kojų traumas patyrę žmonės: raiščių patempimai, plyšimai, lūžiai, čiurnos sąnario traumos, kelio sąnario traumos. Vis dėlto, didžiausią riziką susižeisti turi vyresnio amžiaus žmonės. Taip nutinka todėl, kad vyresni žmonės dažniau griūva dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos ar koordinacijos, be to, jų kaulai yra retesni ir trapesni, todėl griuvimas dažniausiai jiems baigiasi trauma.
Patarimai patyrus traumą:
• Jeigu pargriuvote ir susižalojote, jokiu būdu nejudinkite sužalotos rankos ar kojos; • Susižalojus koją būtina vengti ja remtis ir bandyti eiti, nes gali atsirasti sunkesni raiščių ir sąnarių sužeidimai, pasislinkti lūžę kaulai. Taip atsitikus, tenka taikyti sudėtingesnį gydymą, o darbingumo atkūrimo laikotarpis tampa ilgesnis; • Patyrus traumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus, kurie paskirs Jums tinkamą ir efektyvų gydymą.
Jeigu nenorite apsilankyti pas traumatologą, o apsaugoti save, laikykitės paprastų patarimų – sulėtinkite žingsnius, atsisakykite aukštakulnių, nelaikykite rankų kišenėse tam, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, kai slidu.