Pusfinalyje lietuvės iš karto įsitaisė trečioje pozicijoje. Maždaug ties 500 metrų riba mūsiškes ėmė lenkti Čilės atstovės, tačiau vėliau lietuvaitės paspartino tempą ir jau mynė ant kulnų antroje vietoje plaukusioms australėms.
Gerą tempą mūsiškės išlaikė ir iki distancijos pabaigos svariai atsiplėšdamos nuo ketvirtoje vietoje buvusių sportininkių.
Distanciją jos įveikė per 7 min.19.27 sek. ir pateko į finalą. Pirmos atplaukė australės, antros amerikietės.
Po pusfinalio su žurnalistais bendravusių olimpiečių veiduose švietė šypsenos.
„Vis dar atrodo, kad tai būtų sapnas, – sakė I. Adomavičiūtė. – Labai svajojome apie tai, tikėjome ir svarbiausia, kas yra čia (rodo į širdį – aut. past.) ir čia (rodo į galvą – aut. past.). Padarėme viską, ką galime.“
„Mes dėl to dirbome, to tikėjomės. Kai tiki ir stipriai dirbi ir galvoje, ir širdyje, tada viskas ir gaunasi. Dabar pailsime ir prasidės tikra kova. Bus atšalimas, susikaupimas ir nuo starto iki finišo“, – pridūrė ir K. Kralikaitė.
Kaip ir atrankoje, taip ir pusfinalyje merginos taikė tą pačią taktiką – nesidairyti niekur kitur, tik į save.
„Žinojome iš vakar dienos pavyzdžių, kad varžybos vyksta iki paskutinio metro. Nesvarbu, kas pirmauja 1900 m, svarbiausia, kas kerta finišą. Nesidairėme niekur ir tikėjome, kad galime papulti“, – kalbėjo I. Adomavičiūtė.
„Stengėmės didinti pranašumą, bet tuo pačiu norėjome, kad technika nesubyrėtų. Manau, kad tai mums puikiai pavyko, nors galėtume ant kai kurių dalykų dar labiau padirbti. Turime dar vieną startą tai realizuoti, tai žiūrėsime, kaip seksis poryt“, – tęsė ji.
Svarbu išlaikyti šaltą protą
Olimpinės žaidynės yra kiekvieno sportininko svajonė ir aukščiausias karjeros startas, nors tokios mintys kartais gali ir pakišti koją.
„Dėl to mes ir sakome, kad svarbu, kas yra galvoje, – šypsojosi I. Adomavičiūtė. – Olimpinės žaidynės yra rimta. Manau, būdamos praeitais metais B finale pasaulio čempionate mes taip pat tikrai tikėjome, kad galime ir norėjome realizuoti, ką galime. Labai džiaugiamės, kad pavyko, bet tai dar ne pabaiga. Dar turime vieną startą. “
„Manau, kad labai svarbu turėti šaltą galvą ir varžytis taip, kaip varžytumeis treniruotėje, Europoje, pasaulyje. Nesureikšminus olimpiados, kaip sportininkui nebelieka, ką sureikšminti, nes aukščiau nėra. Širdy sureikšminu olimpiadą, bet kas liečia startą, tai visi lygūs, tos pačios jėgos kaip per treniruotę ir tas padeda“, – tęsė K. Kralikaitė.
Kovą dėl medalių baigę broliai Stankūnai teigė, kad šiandien prie atitinkamo rezultato galėjo prisidėti ir kaitra bei nepalankus vėjas, tačiau merginos to nesureikšmino. Abi merginos, kaip ir po atrankos, sakė, kad net negirdėjo tūkstančių sirgalių – tik viena kitą.
„Visiems varžovams tas pats vėjas, ta pati kaitra. Asmeniškai stengiuosi tokių minčių net neįsileisti į galvą ir varyt. Nesvarbu, dienos, vėjai, temperatūros“, – sakė Kamilė.
„Trakuose turėjome visokio vėjo, tai čia, palyginus prieš Trakų vėją, nelabai svarbu, nėra kažkas baisu“, – juokėsi I. Adomavičiūtė.
