Antrosios žmonijos lenktynės dėl Mėnulio užkariavimo prieš kelias dienas aiškiai įgijo šaltojo karo bruožų: Rusijos kosminė agentūra apkaltino savo seną varžovę NASA atsisakant bendro Mėnulio tyrimo projekto, pranešė britų dienraštis „The Telegraph“.
Šis pareiškimas nuskambėjo Maskvą kamuojančių įtarimų, kad JAV stengiasi neprileisti Rusijos prie Mėnulyje esančių izotopų, fone. Daugelio manymu šie po Mėnulio paviršiumi esantys izotopai gali pakeisti mineralinės kilmės kurą ir net išgelbėti nuo globalinio atšilimo pavojaus, teigia dienraštis.
Po to, kai JAV, Rusija ir kitos šalys pranešė apie savo ketinimus pirmą kartą po 1972 m. pasiųsti žmones į Mėnulį, atrodė, kad prasideda nauja tarptautinio bendradarbiavimo kosmose era. Tačiau tuo metu, kai NASA siekia D. Britanijos ir Europos kosminės agentūros paramos, Rusija skundžiasi, kad jos pasiūlymai reguliariai atmetami.
Neseniai Rusijos federalinės kosminės agentūros „Roskosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas pareiškė: „Mes buvome pasiruošę bendradarbiauti, tačiau dėl nežinomų priežasčių NASA atstovai informavo, kad jie vykdys savo nuosavą programą. Tai ypatingai keista, nes Jungtinėms Valstijoms trūksta ekspertų Mėnulio programai įgyvendinti“.
NASA gruodžio mėnesį paskelbė apie savo planus viename iš Mėnulio ašigalių statyti tarptautinę bazinę stotį, kurią ketinama visiškai apgyvendinti iki 2024 metų. Rusijos raketų gamintoja „Energija“ praėjusių metų rugpjūtį pranešė apie dar ambicingesnę programą – iki 2015 metų pastatyti nuolatinę bazę Mėnulyje.
Nors amerikiečiai šia tema visada kalbėdavo užuolankomis arba išvis viską neigdavo, Rusija atvirai sako, kad pagrindinis jos Mėnulio programos tikslas – pramoninė helio-3 gavyba, teigia dienraštis.
Nors kritikai tikėjimą heliu-3 skeptiškai lygina su bevaisiais viduramžių alchemikų bandymais paversti šviną auksu, kai kurie mokslininkai teigia, kad jis gali išspręsti daugelį žmonijos energetinių problemų.
Įrodyta, kad neradioaktyvus helio izotopas helis-3 yra tinkamas ir labai efektyvus kuras branduolinei sintezei– toks efektyvus, kad vos 6 jo tonos aprūpintų D. Britaniją energija vieneriems metams.
Kadangi helis-3 neteršia aplinkos, gali būti naudojamas mažais kiekiais ir pasižymi dideliu efektyvumu, daugelis valstybių šią idėją vertina itin rimtai, teigia „The Telegraph“. Vokietija, Indija ir Kinija, kuri rugsėjį planuoja pasiųsti į Mėnulį zondą helio-3 gavybos technologijai ištirti, nagrinėja galimus izotopo gavybos būdus.
Pasak Kinijos Mėnulio programos vadovo Ouyango Ziyuano, tas, kuris pirmasis užkariaus Mėnulį, pirmasis susižers pelną.
“Energija” tvirtina pradėsianti pramoninius helio-3 tiekimus, kurie bus vykdomi krovininiais kosminiais laivais, ne vėliau nei 2020 metais. Sklinda gandai, kad Rusijos valstybinis energetikos milžinas “Gazprom”, tiesiogiai kontroliuojamas Kremliaus, karštai remia šį projektą.
Atrodo, kad Jungtinės Valstijos elgiasi gerokai atsargiau – bene labiausiai dėl to, kad mokslininkai kol kas neįminė visų pramoninio masto branduolinės sintezės paslapčių. Komerciniai termobranduoliniai reaktoriai vargu ar bus pradėti naudoti anksčiau, nei antroje šio amžiaus pusėje, teigia dienraštis.
Tačiau daugelis rusų kosminės programos atstovų įsitikinę, kad Vašingtono veiksmus dėl Mėnulio programos lemia siekis monopolizuoti helio-3 gavybą. Jie tvirtina, kad prezidentas Bushas paskyrė helio-3 ekspertus į svarbiausius konsultacinės NASA tarybos postus, rašo “The Telegraph”.
“Šis sąmokslas, - tvirtina Rusijos mokslų akademijos narys Erikas Galimovas, - padės JAV 20 metų užsitikrinti energetikos rinkų kontrolę ir parklupdyti visą likusį pasaulį, kai išseks angliavandenilių atsargos.”
