Informacija apie futbolo dinamiką gimnazijose sutiko pasidalinti Egidijus Karalius, Salomėjos Nėries gimnazijos kūno kultūros mokytojas ir sporto klubo „Žaidynės tęsiasi" vadovas, kasmet sostinėje organizuojantis Gimnazistų futbolo čempionatą.
- Pristatykite Gimnazistų čempionato istoriją. Kokia turnyro reikšmė sostinės futbolo arenoje?
Gimnazistų sporto žaidynės vykdomos nuo 2002 m. pavasario. Tai yra šauni Vilniaus gimnazijų kūno kultūros mokytojų idėja ir atkaklios pastangos ją įgyvendinti. Nuo 2008 m. bendru susitarimu buvo pasirinktos tik tos sporto šakos, kurios kultivuojamos Vilniaus gimnazijų kūno kultūros pamokose: krepšinis, futbolas, tinklinis, šachmatai ir lengvoji atletika.
Tikrai verta išskirti vaikinų futbolo 8x8 čempionatą. Vaikinai šių metų žaidynėse pagerino žaidynių rekordą - čempionate dalyvauja 21 gimnazijų komandos. Šiuo metu tai yra masiškiausias čempionatas tarp visų sporto šakų, kuriose yra dalyvavę vaikinai. Šiais mokslo metais apie 350 Vilniaus gimnazistų po pamokų gyvena futbolu.
- Kada įsitraukėte į turnyro organizavimą? Kas padeda surengti varžybas?
Pirmasis Vilniaus gimnazistų futbolo čempionatas vyko 2002 m. rudenį. Tada vykdėme Vilniaus gimnazistų II spartakiadą - taip pagal bendruosius nuostatus ir vadinosi I bei II gimnazistų sporto žaidynės. Nuo 2002 m. pavasario iki 2008 m. pavasario šias žaidynes organizavo ir su mokytojais vykdė Vilniaus m. savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriai. 2003 m. rudenį gimnazijų kūno kultūros mokytojų iniciatyva žodis „spartakiada" buvo pakeistas į labiau olimpietišką žodį „žaidynės".
2009 m. rudenį organizatoriams atsisakius toliau rengti gimnazistų žaidynes, šio darbo ėmėsi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos kūno kultūros mokytojų įsteigtas juridinis asmuo - sporto klubas „Žaidynės tęsiasi". Tai tiesioginės reikšmės pavadinimo (gimnazijų žaidynės), teisinį asociacijos statusą turintis klubas, organizavęs ir kartu su gimnazijų kūno kultūros mokytojais vykdęs VIII-XIII sporto žaidynes.
Didžiausiu Lietuvos gimnazijų asociacijos rūpesčiu, jos prezidento, Žirmūnų gimnazijos direktoriaus Edmundo Grigaliūno prašymu Vilniaus m. savivaldybei buvo pasiekta, jog Vilniaus gimnazijų mokinių XII- XIV sporto žaidynės vėl gautų reikiamą finansavimą. Gaunamos lėšos akivaizdžiai lemia gausų gimnazijų dalyvavimą šiame renginyje.
- Papasakokite apie komandų skaičiaus kaitą nuo turnyro pradžios iki šių metų padėties. Kaip kintantis komandų skaičius keičia turnyro formatą?
Komandų, dalyvavusių gimnazijų futbolo čempionatuose nuo 2002 m. skaičius tolygiai didėjo. Tokį augimą lėmė ir kasmet didėjantis Vilniaus gimnazijų skaičius, tačiau svarbiausia priežastis yra sporto žaidynės. Gimnazijos, siekiančios pasižymėti, jaučia būtinybę dalyvauti visoje žaidynių programoje. Dalyvavimas futbolo turnyre joms yra taip pat svarbus, kaip ir bet kurios kitos į programą įtrauktos sporto šakos.
Turnyrų dalyviai - tai 9-12 gimnazijų klasių mokiniai. Vilniuje nerengiami tokie masyvūs futbolo turnyrai, todėl dalyviais gausūs gimnazistų čempionatai kompensuoja šį trūkumą. Šiais mokslo metais vykdomose XIV sporto žaidynėse pirmą kartą buvo sudaryti 6 dalyvaujančių gimnazijų pogrupiai, numatytos 60 rungtynės. Turnyras prasidėjo rudenį, o baigsis 2015 m. metų pavasarį. Tai bus didžiausio formato turnyras žaidynių istorijoje.
- Kurios yra sėkmingiausiai pasirodžiusios gimnazijos turnyro istorijoje? Kas, Jūsų nuomone, lemia, kad įprastai turnyre sėkmingiau pasirodo vakarinio Vilniaus gimnazijos?
Sėkmingiausiai Vilniaus gimnazistų futbolo turnyruose iki šiol yra dalyvavusi Gabijos gimnazija. Jos pasiekimuose yra 4 čempionų taurės, 2 antrosios vietos prizai ir 1 trečios vietos prizas. Greitu metu jie dar nebus pavejami, nes antroje vietoje esanti Žemynos gimnazija turi 2 čempionų taures, 1 antrosios bei 2 trečiosios vietos apdovanojimus.
Vakariniai Vilniaus mikrorajonai yra gausiau apgyvendinti ir gimnazijose mokosi daugiau mokinių. Ten yra didžioji dauguma stadionų kuriuose galima vykdyti 8x8 varžybas. Žemynos, Radvilų, Gabijos, Jono Pauliaus II, Žirmūnų gimnazijų stadionams centrinis Vilnius gali priešpastatyti vienintelį Petro Vileišio progimnazijos stadioną, kuris turnyruose paprastai yra Užupio gimnazijos namų aikšte.
Žaidynėse be favoričių Karoliniškių ir Žemynos bei nugalėtojų vardą ginančių Gabijos gimnazijų, labai pajėgios kovoti dėl pagrindinės taurės yra Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Jono Pauliaus II-ojo ir Mykolo Biržiškos gimnazijos.
- Kurie Vilniaus rajonai išsiskiria futbolo populiarumu? Ar šis turnyras padėjo futbolui užkariauti naujų erdvių?
Nežiūrint vakarinėje pusėje esančių gimnazijų komandų pranašumų, futbolas yra tiek pat populiarus ir centriniame Vilniuje. Pavyzdžiui, šiose žaidynėse dalvauja 10 centrinių ir 10 vakarinių gimnazijų komandų, ir viena iš rytinio Vilniaus - Naujosios Vilnios „Laisvės" gimnazija. Tiesiog centriniame Vilniuje gimnazistai labiau įgudę žaisti mažose ir aptvertose dirbtinės dangos aikštelėse.
- Ar tikite, kad futbolo turnyro dalyvių rekordą bus galima pagerinti kitąmet?
Gausus gimnazistų dalyvavimas futbolo 8x8 turnyruose nėra tik šių žaidynių staigmena - XIII žaidynėse dalyvavo 20 komandų. Tada buvo pakartotas masiško vaikinų dalyvavimo čempionatuose rekordas, pasiektas XII žaidynių vaikinų tinklinio čempionate. Tiesa, reikia pasakyti, jog absoliutus rekordas priklauso merginoms - XII žaidynėse gimnazijos parengė 24 tinklinio komandas. Vaikinų futbolo turnyruose nuo III žaidynių visuomet būdavo sudaromi 4 dalyvių pogrupiai, o tai reiškia, kad tolydžiai didėjant dalyvaudavo 12-16 komandų.
- Galėtumėte įvardyti pagrindines problemas, kurias išsprendus būtų galima labiau sustiprinti futbolo pozicijas sostinės mokyklose ir už jų ribų?
Mokytojams, kuriems neįprasta baigti darbą tuoj pat pasibaigus pamokoms, reikia negailėti daugiau papildomo ugdymo valandų. Mokiniai nori sporto būrelių, kuriuose jie pasiruošia ne tik bendruomenės renginiams, bet ir siekia patekti į gimnazijos komandą, pasirengia varžyboms mieste. To jie tikrai labai nori. Nedaug gimnazijų turi tinkamą stadioną futbolui 8x8 žaisti, bet tai ką aš kalbu tėra tik svajonė.
Autorius - Robertas Každanas/LFF.lt
