Korėjiečiai praktikuoja magiją. Gatvėje, diskretiškai paslėptas palapinės, arba metro požemyje gali išsiburti pagaliukais arba iš elementų ir gyvūnų simbolių kombinacijos, atitekusios kaip gimimo sekundės lemtis, ir gauti atsakymą bet kuriuo rūpimu gyvenimo klausimu.
Žinoma, už pinigus. Ypač brangiai kainuoja šamanų paslaugos, tačiau tai suprantama, juk šamanas, rizikuodamas savo fizine ir protine sveikata, tarpininkauja gyviesiems, norintiems iš anksto, net nepabandžius, sužinoti, kuris verslas iš begalybės galimų bus pelningiausias - nes svarbiausia yra ne tai, ką sugebi, ne tai, ką mėgsti, ir net ne verslo planas, bet tikslus, todėl sėkmingas paties verslo, jo laiko ir vietos pasirinkimas - ir mirusiems protėviams, kurie savo dvasios akimis iš anapusybės daug aiškiau mato šias svarbias sąlygas. Dvasios ir įkvėpimas yra pavojingi dalykai.
Tačiau tai sunkios senovinės magijos rūšys, sveriančios šešis tūkstančius metų, užgimusios tais laikais, kada gyvenimas buvo baisus, tamsus ir nepermaldaujamas. Jų griebiamasi pačiais nepakeliamiausiais gyvenimo momentais, kurie visad ir primena tuos baisius, tamsius ir nepermaldaujamus laikus, nes čia niekas niekada negirdėjo nei apie Prometėją, nei apie Renesansą, nei apie Idėjų pasaulį.
Kasdienybėje paprasti žmonės naudojasi lengvasvore žodžio magija – ja užburia tai, ko nori išvengti arba ko neįstengia suprasti, ir sukuria tai, ką nori įgyti. Atėjus apsipirkti į universalinę parduotuvę, ausis užplūsta paslaugios ir uolios darbuotojų rekomendacijos ir mandagybės, nupasakojančios, kad liečiamas daiktas yra gražus, kokybiškas, ypatingas, madingas, o jei tai nepaveikia – labiausiai perkamas! Nesvarbu, kad veidrodis kantriai rodo neproporcingą vaizdą arba tiesiog neatleistinai prastą sukirpimą – viskas čia pat išsprendžiama paaiškinimais ir abejojančios akys nuraminamos svarių argumentų tirada, išmokta darbo apmokyme. Virtuoziškumas, su kuriuo atremiamas bet koks prieštaravimas, žavi, ir būtų vienas iš maloniųjų apsipirkimo priedų, jei nebūtų skirtas pinigų išsireikalavimui už bevertį daiktą, kurio vertę sukuria žodžiai. Dar – kaina ir etiketės, tačiau šie būdai priklauso kitai – ženklų magijos rūšiai.
Žodžiais pagardinamas pats prasčiausias maistas, sutaurinami beskoniai daiktai, pagyvinami nykūs renginiai ir reginiai. Tikima skelbiamu serviso gerumu, nes visada prisižadama būti maloniais ir patikimais. Ausį glosto ir ramina ritualiniai posakiai, iš kurių statomos piramidės kliento garbei, nesvarbu, kad vėliau, apsižiūrėjus, tenka grįžti ir iš naujo kovoti žodžių mūšį, nes kaltųjų čia nėra, vien tik stipresni ir silpnesni žodžių burtininkai. Pralaimėjusieji suverčia kaltę savo „nesėkmingai dienai“, savais žodžiais užburia nepakeliamą neteisybės jausmą, arba pasistengia viską kuo greičiau pamiršti, nes žino, kad magijos pasaulyje kitos išeities nėra.
Mandagybės tarnauja kaip magiškas skydas ir kalavijas, skirti apginti saviems interesams ir apsiginti nuo kitų savų interesų. Tam tarnauja ir šypsenos, ir niekad neišsenkanti skambių abstraktybių gausa, kuriomis susagstytas laikosi žmonių visuomenės chaosas ir jų bendrabūvio konfliktai – tėvo atsakomybė, sūnaus ištikimybė, dukros paklusnumas, žmonos rūpestingumas, motinos pasiaukojimas, pagarba vyresniam, paslaugumas, kantrybė, pakantumas, santūrumas, nuolankumas, atsidavimas, šeimos vertybės, pareiga, svarbumas, kolektyvas, autoritetas, savitarpio pagalba, supratingumas, atlaidumas, dosnumas, taikingumas, gera nuotaika, linksma atmosfera. Nėra žodžio „hierarchija“, bet juk burtininkai buria, o ne aiškina savo burtų paslaptis.
Žodžio magija savo ruožtu kuria ir palaiko ženklų magiją. Motinystės pasiaukojimas ir atpažįstamas, ir užburiamas romia išvaizda ir deseksualizuotu apdaru; merginų nekaltybė ir patrauklumas - moteriškomis detalėmis rūbuose, apsiribojančiomis raukiniais, balta, rožine spalva ir aukštakulniais bateliais, taip pat išpuoselėta oda, ilgais plaukais ir nagais; dabar taip trokštamas jaunų vyrų jautrumas - „metrosexual“ stiliumi, išpuoselėtais plaukais ir oda, ir savaitgaliniais pasivaikščiojimais su vaikais; pilki vienuolių apdarai ir skustos jų galvos reiškia savęs tobulinimą per dešimties tūkstančių žemiškojo gyvenimo pagundų atsisakymą; seksualumą sukuria juoda spalva ir trumpi sijonai, tokie trumpi, kad, lipant aukštyn iš metro požemio, užpakalis prisidengiamas rankine, taip sustiprinant arba jį, arba staiga kažkodėl prisimintą kuklumą, arba vis nuo pečių smunkančios palaidinės, arba gilios iškirptės, kurios taip pat turi savo ypatingą krūtinės pridengimo ranka gestą; vyriškumas pabrėžiamas ceremoningu rūkymu, nesikišimu į vaikų auklėjimą ir namų ruošą, gulėjimu prie televizoriaus ir tiesiog kelnių nešiojimu; sveikatą atspindi balti dantys, nesvarbu, kad ne visada nuosavi, ir juodi, vešlūs plaukai, nudažyti, jei pražilę, ir paslėpti po peruku, jei nebevešlūs; polinkis į meną ir galbūt filosofiją - ilgais plaukais, tradiciniais rūbais, ypatingais akinių rėmeliais ar barzdelės pėdsakais; dovanos vertingumas – pompastišku įpakavimu, net jei joje tebūtų kojinės, šampūnų rinkinys ar žuvies konservai; reklamoms - reklamiškumo, o prekėms - trokštamumo suteikia baltaveidės mėlynakės manekenės iš Rusijos; ir panašūs triukai.
Grožio ir stiliaus užbūrimą liudija storiausi ir gausiausi pasaulyje moteriški žurnalai, pilni profesionalių patarimų, kaip rengtis, šukuotis, dažytis ir - paveiksluotis, plastinės chirurgijos pramonė ir prestižinių dizainerių daiktų kopijos, parduodamos ir slapta, ir viešai, vieniems teikiančios troškimo išsipildymo, kitiems – turtingumo iliuziją, arba virstančios magiškais amuletais, pritraukiančiais sėkmę, arba tiesiog normalumo požymiu.
Dar praktikuojama visokių nesuprantamų, bet darytinų dalykų regimybės magija – demokratinių rinkimų, žurnalistinės kovos už teisybę ir politikų demaskavimo magija, kas dieną parodoma per televiziją tuo pačiu siužetu – kiek pinigų jie pasisavino, ir kaip jie tai neigia; sociologinių tyrimų, universitetų, studentavimo, net mokslinio atradimo regimybės atvejis, kuomet toks daktaras Huang bandė užburti mokslinį metodą; krikščionybės ir artimo meilės; sėdėjimo lauko kavinėse performansas, kuriame dalyvauja ir žiūrovai-praeiviai, operos ir klasikinės muzikos koncertų lankymo performansas, o visai nesenai atsirado net aukštoji džiazo mokykla! Filmų ir miuziklų kūrimo, knygų rašymo, aktorystės ir individualumo miglos pūtimas į akis. Geram burtininkui, arba natūraliam snobui, neužburiamų dalykų nėra.
Galima užburti net ir patį likimą – blogos lemties ženklus delne operacija pakeisti gerais, cezario pjūvio operacija pagimdyti, o ir pradėti vaiką jo sėkmę garantuojančią minutę.
Žmona grįžta namo ir randa vyrą lovoje su dvejomis meilužėmis. Vyras bando perkalbėti į jį nutaikytą pistoletą: „Nusiramink, brangioji, nieko čia nėra. Kuo tu labiau tiki - savo akimis, ar tuo, ką aš tau sakau?“ Žmona, žinoma, patikėjo savo akimis, nes buvo amerikietė iš „Čikagos“ miuziklo, todėl nuspaudė gaiduką. Korėjoje akimis nepasitikima. Korėjiečių akys – juodi plyšiai į šešių tūkstančių metų senumo gelmes, kuriose karaliauja tamsa, baimė ir magija. Jos atpažįsta ženklus, minta paviršiais, bet nemato daiktų esmių, nes jas suprantančias dvasios akis godžiai ir pavydžiai saugo mirusieji protėviai. Korėjoje nepasitikima nei ausimis, nei Žodžiu, nei įstatymu, nei širdimi, nei sąžine. Tik praktiškumu, nauda ir - Magija.
